Mokslininkai nustatė, kad mažas hemoglobino kiekis siejamas su didesne Alzheimerio ligos rizika, o tiek per mažas, tiek per didelis jo kiekis – su didesne kraujagyslinės demencijos tikimybe.
Specialistai pabrėžia, kad hemoglobino kiekio pokyčiai patys savaime demencijos nesukelia. Tačiau jie gali būti kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, geležies trūkumo, lėtinės inkstų ligos ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, požymis.
Tyrimo rezultatai prieš kelias savaites pristatyti Miunchene vykusiame Europos neuropsichofarmakologijos kolegijos (ECNP) kongrese.
„Sveikatos kodas“. Mažakraujystė
Buvo išanalizuoti 316 542 žmonių, kuriems tyrimo pradžioje buvo ne mažiau kaip 40 metų, duomenys. Visi jie 2004–2005 metais dalyvavo nacionalinėje sveikatos patikros programoje, o vėliau jų sveikatos duomenys buvo stebimi 15 metų – iki 2019-ųjų.
Paaiškėjo, kad tiek mažiausią, tiek didžiausią hemoglobino kiekį turėjusiems žmonėms dažniau diagnozuota demencija. Be to, nustatyti skirtumai tarp Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos rizikos.
Susiję straipsniai
Mažas hemoglobino kiekis – 16 proc. didesnė demencijos rizika
Tyrimo dalyviai pagal hemoglobino kiekį buvo suskirstyti į penkias grupes.
Mažiausią hemoglobino kiekį turėjusių žmonių demencijos rizika buvo 16 proc. didesnė, o didžiausią kiekį turėjusiųjų – 7 proc. didesnė, palyginti su atskaitos grupe.
„Šie rezultatai neįrodo, kad pats hemoglobinas sukelia demenciją. Jie leidžia manyti, kad neįprastas jo kiekis gali būti bendro organizmo pažeidžiamumo, svarbaus ir smegenų sveikatai, rodiklis“, – aiškino tyrimo autorius, Pietų Korėjos Busano miesto Dong-A universiteto Medicinos koledžo docentas Hyun Soo Kim.
Pasak ekspertų, ypač įdomu tai, kad hemoglobinas yra rodiklis, kurį galima lengvai nustatyti atliekant įprastą kraujo tyrimą.
„Tai gali būti dar vienas paciento sveikatos rodiklis, kuris padėtų prognozuoti ilgalaikę smegenų būklę. Tačiau remdamiesi šiuo tyrimu negalime daryti išvados, kad padidinus hemoglobino kiekį pavyks išvengti demencijos“, – pabrėžė tyrime nedalyvavęs vidaus ligų gydytojas Dungas Trinhas.
Mažiau hemoglobino – mažiau deguonies smegenims
Tyrimas atskleidė, kad hemoglobino kiekio ryšys su demencija priklausė ir nuo ligos tipo.
Mažiausią hemoglobino kiekį turėjusių žmonių kraujagyslinės demencijos rizika buvo 19 proc. didesnė, o didžiausią kiekį turėjusiųjų – 18 proc. didesnė.
Tuo metu Alzheimerio ligos rizika buvo padidėjusi tik tarp žmonių, kurių hemoglobino kiekis buvo mažas. Šioje grupėje ji buvo 14 proc. didesnė.
D. Trinho teigimu, tokius skirtumus galėtų paaiškinti keli biologiniai mechanizmai.
„Hemoglobinas perneša deguonį po visą organizmą, taip pat ir į smegenis. Kai jo kiekis mažas, smegenys gali gauti mažiau deguonies, ypač jeigu mažakraujystė yra sunki arba užsitęsusi. Ilgalaikis deguonies tiekimo sumažėjimas gali prisidėti prie pokyčių pažeidžiamose smegenų srityse“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, tiek per mažas, tiek per didelis hemoglobino kiekis gali būti susijęs su kraujagyslių problemomis, tačiau skirtingais būdais.
„Mažas hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies tiekimą, o didelis – padidinti kraujo klampumą ir būti susijęs su didesne kraujo krešulių susidarymo bei insulto rizika“, – teigė D. Trinhas.
Gydytojas pabrėžė, kad tai tik biologiškai pagrįsti paaiškinimai. Pats tyrimas neįrodė, kad būtent šie mechanizmai sukėlė demenciją.
Ką iš tiesų gali reikšti pakitęs hemoglobino kiekis?
Mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu nėra įrodymų, jog per didelis arba per mažas hemoglobino kiekis tiesiogiai sukelia demenciją.
Kaip aiškino H. S. Kim, neįprasti šio kraujo rodiklio rezultatai gali atspindėti kitus organizmo sutrikimus, kurie svarbūs ir smegenų sveikatai.
D. Trinhas taip pat atkreipė dėmesį, kad mažas hemoglobino kiekis gali būti susijęs su geležies ar vitamino B12 trūkumu, lėtine inkstų liga, uždegiminiais procesais arba kitomis lėtinėmis ligomis.
Kai kurie šių sutrikimų gali nepriklausomai nuo hemoglobino kiekio paveikti pažintines funkcijas ir bendrą smegenų būklę.
Tuo metu didesnis hemoglobino kiekis kartais nustatomas dėl dehidratacijos, rūkymo, ilgalaikio deguonies trūkumo, miego apnėjos arba tam tikrų kraujo ligų.
Daugelis šių būklių taip pat susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, o ši turi didelę reikšmę smegenų veiklai.
Gydytojas pabrėžė, kad rūpinimasis smegenų sveikata prasideda nuo kasdienių įpročių ir lėtinių ligų kontrolės.
„Reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba, pakankamas miegas, kraujospūdžio ir diabeto kontrolė, socialinis aktyvumas bei protinė veikla išlieka vienais praktiškiausių būdų palaikyti gerą smegenų sveikatą senstant“, – apibendrino D. Trinhas.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.




