Pusryčių tradicija
Centrinės Japonijos Gifu prefektūroje šiuo metu išbandoma sveikatingumo pusryčių iniciatyva. Specialią programėlę į telefoną atsisiuntęs senjoras vykdo užduotis: surenka 5 tūkst. žingsnių ir kitaip mankštinasi, 3 kartus per dieną fotografuoja savo maistą ir atsako į kelis klausimus apie miego trukmę ir savijautą šiandien.
Įvykdžius visas užduotis per dieną galima surinkti 700 taškų ir kitą rytą iškeisti juos į kavos puodelį kavinėje.
L. Kukuraitis atsakė, ar planai riboti gydytojų etatus – tiesa: „Norėčiau, kad parodytų nuorodas“
Jei to maža, egzistuoja gilias šaknis turinti vietinė praktika.
„Turime savitą kavinių lankymo tradiciją. Jeigu kada nors turėsite galimybę atvykti į Gifu prefektūrą, būtinai užsukite į kavinę, kurioje siūlomi pusryčių rinkiniai. Manau, jums patiks“, – Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre vykusios viešos paskaitos metu pasakojo Y. Esaki.
Tarp 8 ir 11 valandos užsisakius kavos arba arbatos puodelį, nemokamai arba už simbolinę kainą patiekiami lengvi pusryčiai. Pavyzdžiui, tokį rinkinį gali sudaryti skrebutis, virtas kiaušinis, indelis salotų arba bananas.
„Mažiau nei 3 eurai!“, – sako Y. Esaki ir rodo nuotrauką, kurioje matyti miso sriuba, šiek tiek marinuotų daržovių ir grybų, tofu gabalėlis ir žalumynai, dvi baltos duonos riekės bei dar keli japoniškos virtuvės užkandžiai.
Susiję straipsniai
Pasak svečio, nėra pastovios receptūros – rinkinių komplektacijos nuolat keičiasi. Juk kasryt valgyti tą patį greitai pabostų.
Kodėl taip pigu?
Y. Esaki pabrėžia, kad pusryčių kavinėje esmė nėra maistas. Vyresnio amžiaus japonai, ypač jei gyvena vieni, linkę retai išeiti iš namų. O juk mokslininkai vis garsiau kalba, kad socialiniai ryšiai yra svarbūs emocinei ir fizinei sveikatai.
„Vyresnio amžiaus japonai retai išeina pavalgyti. Ypač tie, kurie gyvena vieni. Kai kurie iš namų koją iškelia vos kartą ar du per savaitę. Tai labai prasta padėtis.
Tačiau apsilankę kavinėje jie gali rinktis iš gana įvairaus ir nebrangaus meniu. Kavinėje jie praleidžia maždaug dvi valandas – valgo ir šnekučiuojasi. Po to jie dar kur nors nueina su draugais. Taigi apsilankymas kavinėje tampa labai svarbiu atspirties tašku“, – paaiškina Y. Esaki.
O kodėl verslai išlaiko žemas kainas? Anot gubernatoriaus, Gifu prefektūros gyventojai įpratę sodininkauti. Dalį išaugintų daržovių jie nuneša toms pačioms kavinėms, kurios gamina maistą.
„Tai viena priežasčių, kodėl toks veiklos modelis gali išsilaikyti“, – sako svečias.
Bet svarbiausia, anot jo, yra stabilus klientų srautas, kurį verslui užtikrina ši tradicija.
„Paprastai restoranuose ir kavinėse lankytojų skaičius labai svyruoja. Vieną dieną jų daugiau, kitą – mažiau.
Tačiau pusryčių pasiūlymo lankytojų ratas gana pastovus. Pavyzdžiui, į kavinę kasdien ateina apie 70 žmonių ir šis skaičius beveik nesikeičia.
Todėl labai lengva apskaičiuoti, kiek reikia paruošti daržovių, duonos ir gėrimų. Tuomet kavinei paprasta planuoti. Būtent todėl galima išlaikyti tokias žemas, prieinamas kainas“, – teigia Y. Esaki.
Net japonai nesuvalgo pakankamai žuvies
Jis priduria, kad vietos valdžia neskyrė kavinėms jokių subsidijų. O toks modelis ir nebūtų tvarus – vos nutraukus paramą, ko gero, neliktų ir gražios iniciatyvos.
Svečio teigimu, valdžia prisideda tik prie mokslinės projekto įgyvendinimo dalies, duomenų rinkimo per programėlę. Juos išanalizavę Kioto universiteto mokslininkai turėtų atlikti tyrimą apie gyventojų įpročius, nustatyti ar projektas paskatino sveikatai palankesnę gyvenseną.
Japonija garsėja gyventojų ilgaamžiškumu. O ir tradicinė virtuvė pasižymi žuvies gausa, japonai įprastai nevalgo riebios mėsos. Tačiau Y. Esaki dėsto, kad europiečiams būdingos mitybos problemos neaplenkia Tekančios saulės šalies.
Vidutinis japonas suvalgo per mažai baltymų, daržovių ir net žuvies! Mityboje trūksta ir kalio, kalcio, vitamino C. Tuo pačiu druskos ir sočiųjų riebalų suvartojimas viršija rekomenduojamas normas. Todėl nuspręsta taisyti situaciją.
Svečias svarsto, kad ateityje projektas galėtų pritaikyti ir naujausias technologijas. Antai COVID-19 pandemijos laikotarpiu prie kavinės durų kompiuterizuota sistema pamatuodavo žmogaus kūno temperatūra. Kodėl lankytojui tinkamiausi pusryčiai negalėtų būti parenkami pagal akimirksniu atliekamą sveikatos rodiklių analizę?
Apipylė asmeniškomis istorijomis
Su svečių delegacija iš Gifu prefektūros susitiko ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Pagal darbotvarkę turėjo būti aptartas tarpusavio bendradarbiavimas bei sveiko ilgaamžiškumo politika. Tačiau japonai nustebino ministrą.
„Buvo nuoširdžiai netikėta ir labai gražu, kai gubernatoriui Yoshihide Esaki pradėjus kviesti pasisakyti įvairias valstybines pareigas ar mokslinius laipsnius turinčius savo delegacijos narius, kad šie papasakotų apie vieną ar kitą sisteminę priemonę, šie lyg susitarę pradėjo dalintis labai asmeniškomis patirtimis:
„Man svarbu gerai pradėti dieną, pasidažyti ir su gera nuotaika susitikti žmones.“
„Mano 94 metų mama užsispyrusiai siekia nustatytų tikslų. Kasdieną ji turi taisyklę, kurią vadina 1111. 1000 perkaitytų žodžių, 100 parašytų žodžių, 10 sutiktų žmonų ir bent 1 nuoširdų juoką.“
Buvo tiesiog neįtikėtina... Kaip tai yra kitaip nei mūsų nacionalinės, o dar labiau briuselinės oficialiosios diskusijos. Ir kodėl ši įstrigo taip giliai, kad kai kuriuos dalykus vos ne pažodžiui atkartoju, o kitos lieka rūku?“, – „Facebook“ rašė L. Kukuraitis.