Artėjant Europos sveikos mitybos dienai (lapkričio 8 d.), ekspertai paaiškina, kaip atpažinti vadinamąjį sveikumo aureolės efektą, ir kodėl renkantis maisto produktus svarbu juos vertinti ne pagal reklaminius užrašus.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė pastebi, kad maisto produktų pakuotėse pateikiami teiginiai apie jų sudėtį dažnai tampa vienu iš svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Pirkėjų dėmesį patraukia užrašai „be cukraus“, „be pridėtinio cukraus“, „daug baltymų“ ar „su vitaminais“, tačiau nė vienas iš jų savaime negarantuoja, kad produktas yra palankesnis sveikatai.
„Pirmiausia svarbu suprasti, kad vienas palankus produkto rodiklis dar nereiškia, jog visas produktas yra palankesnis sveikatai. Pavyzdžiui, gaminyje gali nebūti pridėtinio cukraus, tačiau jame gali būti daug sočiųjų riebalų, druskos ar kalorijų. Lygiai taip pat užrašas „daug baltymų“ nepasako nieko apie bendrą produkto maistinę vertę. Tokie užrašai gali sukurti vadinamąjį sveikumo įspūdį, kai vartotojas pagal vieną išskirtą savybę visą produktą vertina kaip sveiką. Todėl svarbu vertinti ne reklaminį užrašą, o visą produkto sudėtį“, – sako A. A. Kulvinskaitė.
„Odontologai pataria“: ksilitolis ir burnos sveikata – naudinga ar pervertinta?
„Be cukraus“ ir „be pridėtinio cukraus“ – ne tas pats
Vienas dažniausių pirkėjams kylančių klausimų – kuo skiriasi produktai, pažymėti užrašais „be cukraus“ ir „be pridėtinio cukraus“. Nors iš pirmo žvilgsnio šie teiginiai gali atrodyti panašūs, jų reikšmė skiriasi, o tai svarbu vertinant tikrąjį cukrų kiekį gaminyje.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, užrašas „be cukraus“ gali būti naudojamas tuomet, kai produkte yra ne daugiau kaip 0,5 g cukrų 100 g arba 100 ml. Tuo metu teiginys „be pridėtinio cukraus“ reiškia, kad gaminant produktą nebuvo pridėta cukrų ar kitų saldinimui naudojamų maisto produktų. Tačiau natūraliai produkte esančių cukrų jame vis tiek gali būti.
A. A. Kulvinskaitės teigimu, šis skirtumas ypač aktualus renkantis vaisių produktus, pieno gaminius ar įvairius gėrimus. Specialistė pabrėžia, kad svarbu ne tik bendras cukrų kiekis, bet ir tai, kokiame produkte jie yra bei kokių kitų maistinių medžiagų gauname kartu.
Susiję straipsniai
„Pavyzdžiui, vaisių tyrėse ar pieno produktuose gali būti natūraliai esančių cukrų. Svarbu ir tai, iš kur tas cukrus gaunamas. Visame vaisiuje esantis cukrus nėra tas pats, kas vaisių sultyse esantys laisvieji cukrūs.
Todėl nereikėtų vienodai vertinti obuolio, stiklinės obuolių sulčių ir saldinto vaisinio gėrimo. Renkantis produktus svarbu atsižvelgti į visą jų sudėtį, o ne tik į vieną maistingumo lentelėje pateiktą rodiklį“, – aiškina gyvensenos medicinos specialistė.
Ji priduria, kad cukraus kiekio sumažinimas taip pat nebūtinai reiškia, jog produktas tampa visaverčiu pasirinkimu. Pavyzdžiui, cukrui pakeisti dažnai naudojami saldikliai, kurie gali padėti sumažinti suvartojamų cukrų ir kalorijų kiekį, tačiau savaime neužtikrina ilgalaikės naudos sveikatai.
Svarbu vertinti ne pavienius produktus, o visą mitybą
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad kalbant apie sveikatą dažniausiai susitelkiama į gydymą ar jau atsiradusius negalavimus, nors ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai, galintys padėti sumažinti tam tikrų sveikatos problemų riziką.
Pasak jo, mityba yra viena iš sričių, kurioje žmogus kasdien priima daugybę nedidelių sprendimų, o ilgainiui būtent jų visuma gali turėti reikšmingos įtakos savijautai ir gyvenimo kokybei.
„Rūpinimasis sveikata neturėtų prasidėti tik tada, kai pajuntame pirmuosius negalavimus ar prireikia gydytojo pagalbos. Didelės reikšmės turi ir tai, kaip gyvename kasdien: ar pakankamai judame, ilsimės, kaip maitinamės ir kiek dėmesio skiriame profilaktikai. Tačiau informacijos apie sveiką gyvenseną šiandien tiek daug, kad žmogui ne visada paprasta atskirti pagrįstas rekomendacijas nuo patraukliai pateiktų rinkodaros pažadų. Todėl svarbu ne tik siekti sveikesnių pasirinkimų, bet ir suprasti, kuo jie iš tiesų naudingi“, – sako A. Zinevičius.
Ekspertas pabrėžia, kad sveikatos prevencija apima ne tik gyvenimo būdo pasirinkimus, bet ir profilaktinius tyrimus bei savalaikes specialistų konsultacijas. Net ir sveikai besijaučiantiems žmonėms svarbu atsižvelgti į individualius rizikos veiksnius, o pastebėjus ilgiau trunkančius ar pasikartojančius negalavimus − jų neignoruoti.
„Tokiais atvejais svarbu turėti galimybę laiku pasikonsultuoti su specialistu ir atlikti reikalingus tyrimus. Priklausomai nuo pasirinktos apsaugos, sveikatos draudimas gali padėti padengti šių paslaugų išlaidas ir suteikti daugiau galimybių pasirūpinti savo sveikata nelaukiant, kol problema taps rimtesnė“, – pažymi ekspertas.
A. A. Kulvinskaitė pabrėžia, kad ilgalaikei sveikatai daug svarbesnis bendras mitybos modelis nei pavienio produkto etiketė. Pasak jos, didelis stipriai perdirbtų produktų vartojimas stebėjimo tyrimuose siejamas su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau vien perdirbimo faktas dar nereiškia, kad produktas yra žalingas.
Pavyzdžiui, nesaldintas jogurtas ar viso grūdo duona taip pat yra perdirbti produktai, tačiau gali būti visavertės mitybos dalis. Daug svarbiau, kokia yra konkretaus produkto sudėtis, kaip dažnai jis vartojamas ir kokią vietą užima bendrame žmogaus racione.
„Problema atsiranda tuomet, kai didžiąją raciono dalį sudaro įvairūs batonėliai, saldinti gėrimai, paruošti užkandžiai ir desertai, net jei ant jų pakuočių rašoma „be cukraus“ ar „daug baltymų“.
Tokia mityba gali išstumti daržoves, vaisius, ankštinius, viso grūdo produktus ir kitus svarbius maistinių medžiagų šaltinius. Todėl ilgalaikei sveikatai daug svarbesni kasdieniai mitybos įpročiai, o ne atskirų produktų etiketės“, – sako specialistė.
Į ką atsižvelgti renkantis maisto produktus
Norint objektyviau įvertinti maisto produkto sudėtį, A. A. Kulvinskaitė pirmiausia rekomenduoja atkreipti dėmesį į maistingumo lentelę. Panašius gaminius patikimiausia lyginti pagal 100 g arba 100 ml produkto, nes gamintojų nurodomi porcijų dydžiai gali skirtis.
Svarbu įvertinti ne tik cukrų, bet ir sočiųjų riebalų, druskos, skaidulų kiekį bei bendrą energinę vertę.
Ne mažiau svarbus ir sudedamųjų dalių sąrašas. Jame ingredientai nurodomi mažėjančia kiekio tvarka, todėl iš pirmųjų pozicijų galima susidaryti aiškesnį įspūdį apie produkto sudėtį.
Jei sąrašo pradžioje yra cukrus, gliukozės ar fruktozės sirupai, verta atidžiau įvertinti, ar toks gaminys atitinka norimus mitybos tikslus.
Tačiau specialistė ragina vengti ir kito kraštutinumo – siekio kiekvieną kartą pasirinkti tik idealiai sveiką produktą. Jos teigimu, pavienis desertas ar saldesnis užkandis savaime nepaverčia visos mitybos nesveika, kaip ir vienas baltyminis batonėlis ar produktas be pridėtinio cukraus neužtikrina visavertės mitybos.
„Nereikėtų ieškoti idealiai sveiko produkto. Daug prasmingiau rinktis kuo įvairesnį, visavertį maistą, o mažiau palankius produktus vartoti saikingai. Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kiek bei kaip dažnai. Sveikatai svarbiausia ne vienas pasirinkimas parduotuvėje, o tai, kaip maitinamės kasdien“, – apibendrina A. A. Kulvinskaitė.