Kodėl stresas sukelia fizines reakcijas?
Vaistininkė paaiškina, kad jaučiant stresą, organizme išsiskiria hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis. Dėl didesnio jų kiekio, žmogus gali jausti greitėjantį širdies ritmą ir kvėpavimą, įsitempusius raumenis, galvos skausmą, padidėjusį prakaitavimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šie hormonai taip pat paveikia ir žmogaus pastabumą – dažnas tampa įsitempęs, itin atidus detalėms, kvapams, garsams. Kai kuriems tampa sunku užmigti, susikaupti ties kasdienėmis veiklomis.
„Odontologai pataria“: ksilitolis ir burnos sveikata – naudinga ar pervertinta?
„Streso metu organizmas tarsi pasiruošia galimam pavojui, todėl didžioji dalis energijos nukreipiama būtent į greitą ir tikslią reakciją, jei tokios prireiktų. Pavyzdžiui, laiku paspausti automobilio stabdžius išvengiant autoįvykio, nepamiršti prieš auditoriją sakomų žodžių, spėti sugauti krentantį daiktą ir pan.
Dėl šių priežasčių įprastai sulėtėja kitos organizmo sistemos: gali sustreikuoti trumpalaikė atmintis, pasikeisti apetitas, atsirasti virškinimo sutrikimų, kankinti pykinimas. Negana to, žmogaus imuninė sistema taip pat pradeda veikti lėčiau, todėl tampame imlesni infekcijoms“, – sako J. Jankauskienė.
Susiję straipsniai
Vaistininkė pabrėžia, kad stresas kiekvieną žmogų gali paveikti skirtingai – nuo įvairių fizinių pojūčių iki pačios reakcijos į stresinę situaciją. Dirgikliai kiekvienam taip pat gali būti skirtingi, nepaisant ar jie susiję su emociniais ar su fiziniais išgyvenimais bei patirtimis.
Pavyzdžiui, vieni jaudinasi kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis, kitus įtampa užklumpa susikaupus dideliam darbų kiekiui, kitus stresas paveikia įvairių barnių ar ginčų metu, o dar kitiems stresą kelia įtempta finansinė situacija.
Lėtinio streso gniaužtuose
„Camelia“ vaistininkė J. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad įprastu atveju streso sukelti fiziniai pojūčiai išnyksta pašalinus dirgiklius, pavyzdžiui, pasibaigus svarbiam pristatymui ar išlaikius egzaminą. Tačiau kai kuriems žmonėms nepavyksta pašalinti stresą keliančių faktorių, jie ignoruojami, nekontroliuojami, tęsiasi ilgai ar patirtas stresas buvo itin stiprus. Tokiu atveju būsena gali tapti lėtine.
„Nevaldomas stresas ilguoju laikotarpiu gali ne tik sukelti minėtų simptomų tęstinumą, paveikti kasdienę gyvenimo kokybę, darbingumą, bet ir daryti neigiamą įtaką imuninei bei reprodukcinei sistemoms, širdžiai bei kraujagyslėms, smegenų veiklai. Lėtinį stresą patiriantys žmonės turi didesnę perdegimo, nemigos, lėtinio nuovargio, priklausomybių bei psichikos sutrikimų išsivystymo riziką“, – sako J. Jankauskienė.
Ką galima padaryti patiems?
Vaistininkė įvardija, jog ilgiau užsitęsęs stresas yra ženklas, kad organizmui reikia daugiau rūpesčio savimi. Anot jos, nors tokie aspektai kaip pakankamas miego laikas ar visavertė mityba skamba paprastai, iš tiesų visa tai gali suteikti galimybę grįžti į įprastą ritmą. Netgi reguliarus fizinis aktyvumas skatina kortizolio valdymą ir gali padėti bendro balanso išlaikymui.
Streso ir susikaupusių emocijų valdymui taip pat gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, skirtingos terapijos rūšys, laiko planavimas ir tikslingas dalies jo paskyrimas poilsiui. Tačiau J. Jankauskienė pabrėžia, kad to kartais gali nepakakti.
„Susiduriant su lėtiniu stresu, reikėtų ieškoti viso to priežasties, nusistatyti dirgiklius ir stengtis juos pašalinti arba bent kontroliuoti. Tai – vienas svarbiausių aspektų. Pavyzdžiui, jeigu daug streso sukelia tam tikri darbai, o jų atsisakyti negalime, galbūt galima pradėti jiems ruoštis anksčiau. Visgi labai dažnai nutinka taip, kad tampa sunku atrasti besitęsiančios emocinės įtampos priežastį – tokiu atveju puikia pagalba gali tapti psichoterapija“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Dėmesys išvargintam organizmui
J. Jankauskienė primena ir tai, kad streso išsekintam kūnui bei protui neretai reikia papildomo pastiprinimo. Pavyzdžiui, dažnai rekomenduojama vartoti omega-3 riebiąsias rūgštis, kurių apstu žuvų taukuose. Pastarosios gali padėti mažinti besivystančius uždegiminius procesus, taip pat prisideda prie smegenų ir širdies sveikatos.
„Naudos gali suteikti ir magnis. Yra tyrimų, rodančių, kad tinkamo magnio kiekio palaikymas organizme gali pagerinti miego kokybę, atpalaiduoti įsitempusius raumenis, palaikyti nervų funkcijas ir energijos gamybą. B grupės vitaminai taip pat gali būti vertingi nuotaikų reguliacijai, streso valdymui, tinkamoms nervų ir ląstelių funkcijoms. Tačiau visus B vitaminų maisto papildus geriausia vartoti kombinacijomis, nes jie vienas kitą papildo“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad net ir įtariant, kad organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, geriausia neužsiimti savigyda ir prieš vartojant maisto papildus pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos
Jei kasdienybė tampa itin sunki, atsiranda verksmingumas, didelis nerimas ar baimė, kankina niūrios mintys, nebedžiugina anksčiau patikusios veiklos – vaistininkė rekomenduoja nedelsti ir negalvoti, kad ilgiau pamiegojus, pavartojus maisto papildų ar pameditavus ši būsena dings. Depresija – viena iš lėtinio streso sukeliamų rizikų, todėl į šiuos savijautos pokyčius reikia žvelgti rimtai ir juos aptarti su gydytoju psichiatru.
„Rūpintis savo psichikos būkle nėra gėda ir tikrai nereiškia, kad žmogus yra silpnas, tingus ar tiesiog prastos nuotaikos. Tiek lėtinis stresas, tiek jo lemiami nuotaikų ar elgesio sutrikimai gali nemenkai apsunkinti net paprasčiausias kasdienes užduotis. Svarbiausia suprasti, kad galima ir reikia kreiptis pagalbos. Džiaugiuosi, kad visuomenė pamažu tai vis labiau supranta“, – pabrėžia vaistininkė J. Jankauskienė.