Kartais pacientai sinusito simptomus netgi painioja su kitomis kvėpavimo takų ligomis. Anot jos, dėl šių priežasčių labai svarbu žinoti, kada kyla sinusito rizika, kaip atpažinti simptomus ir kodėl svarbu laiku pradėti gydymą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kokį vaidmenį organizme atlieka sinusai?
Vaistininkė I. Sauserytė paaiškina, jog sinusai yra tuščiavidurės kišenėlės kaukolės kauluose, išsidėsčiusios ties kakta, skruostikauliais ir akimis. Pagrindinis jų vaidmuo – palengvinti kaukolės svorį ir sudaryti sąlygas tinkamai sklisti žmogaus balsui, kai jis kalba. Sinusai formuojasi nuo kūdikystės iki paauglystės.
Vilniuje surengtas bėgimas „Ūsai bėga“: dėmesys vyrų sveikatai ir ligų prevencijai
Sveiko žmogaus sinusai padengti gleivėmis ir mažus plaukelius turinčiomis ląstelėmis, kurios tarsi pagauna virusus, bakterijas, alergenus ir kitus uždegimą paskatinančius užkratus bei juos pašalina per nosies landą. Negana to, sinusai padeda sušildyti įkvepiamą orą ir jį sudrėkinti.
„Sinusitas yra sinusų gleivinės infekcija, galinti išsivystyti susirgus įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, turint alergijų, taip pat užsikrėtus tam tikromis bakterijomis, virusais ar grybeliais. Kai kuriais atvejais sinusitas gali atsirasti, jei bakterijos iš sugedusio danties nukeliauja iki sinusų. Ši liga taip pat būdinga tiems, kas serga astma, turi kreivą nosies pertvarą ar nosies polipų“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.
Susiję straipsniai
Kai gleivinėje vystosi uždegimas, ji patinsta, parausta, tampa skausminga, todėl žmogus jaučia tam tikrus simptomus. Dažniausiai tai būna nosies užsikimšimas, gelsvą ar žalsvą atspalvį turinčios nosies išskyros, gerklės dirginimas ar netgi kosulys, tinitas, galvos ir veido, ausų, netgi dantų skausmas. Kai kuriems gali sumažėti gebėjimas jausti skonį ar užuosti kvapus, gali atsirasti blogas burnos kvapas, kankinti didelis nuovargis bei padidėjusi kūno temperatūra.
Sinusito gydymas
I. Sauserytė pažymi, kad sinusitas neretai tampa peršalimo, gripo ar koronaviruso komplikacija. Tokiu atveju pacientai dažnai nė neįtaria, kad užsitęsę ligos simptomai slepia sinusitą ir paprasčiausiai laukia, kol savijauta savaime pagerės.
Kitais atvejais, kai sinusitas išsivysto prieš tai nesirgus ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, o simptomai dar nėra ryškūs, anot vaistininkės, žmonės yra linkę juos ignoruoti ar „nurašyti“ paprastam rinitui.
„Sinusitas yra skirstomas į ūmų ir lėtinį. Ūmaus sinusito simptomai dažniausiai pasireiškia po virusinių infekcijų ir trunka nuo savaitės iki dviejų, o lėtinį sinusitą įprastai sukelia bakterijos ar kitos lėtinės kvėpavimo takų būklės. Pastaruoju atveju simptomai gali stiprėti pamažu ir tęstis mažiausiai keletą mėnesių. Kai kuriems žmonėms sinusitas yra linkęs atsinaujinti kiekvieną šaltąjį sezoną ar net keletą kartų per metus“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, dažnu atveju sinusito gydymui sudėtingų priemonių neprireikia – pakanka vartoti bendriems peršalimo simptomams palengvinti skirtus preparatus ar antihistaminus (priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo), plauti nosies ertmę specialiu tirpalu, naudoti kvėpavimą palengvinančius nosies purškalus bei gleives skystinančius preparatus, padedančius sinusams greičiau išsivalyti.
„Vis dėlto, užsitęsus sinusų uždegimui, gydytojai gali paskirti steroidinius purškalus į nosį ar antibiotikus, o retais ir sunkiais atvejais – sinusų operaciją. Tačiau gydymas bet kuriuo atveju priklauso nuo to, kas sukėlė sinusitą.
Pavyzdžiui, jei ligą sukėlė virusas, gydymas greičiausiai bus pagrįstas simptominėmis priemonėmis, tačiau jei bakterija – gali tekti suvartoti reikiamą kursą antibiotikų. Jei sinusito atsiradimui įtakos turi kreiva nosies pertvara, geriausia išeitimi gali tapti operacija“, – paaiškina I. Sauserytė.
Kaip išvengti sinusų uždegimo?
Vaistininkė atskleidžia, kad sinusito riziką sumažinti gali tinkamas rinito valdymas esant ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ir alergijų bei kitų būklių kontrolė. Didelę naudą gali duoti vakcinacija nuo gripo bei koronaviruso, kadangi skiepai sumažina ligų komplikacijų tikimybę. Nemažai įtakos turi ir gyvenimo būdo pokyčiai – kaip ir kitų infekcijų, sinusito riziką taip pat didina rūkymas, prasta higiena, nevisavertė mityba, mažas vandens suvartojimas, žemas fizinis aktyvumas.
„Nereikėtų pamiršti ir to, kad išsausėjus viršutiniams kvėpavimo takams, tampame imlesni įvairioms infekcijoms. Šildymo sezono metu patalpų drėgmė gali sumažėti iki netinkamo lygio, todėl svarbu reguliariai atverti langus, įsigyti oro drėkintuvą ar kitais būdais padidinti drėgmės lygį, pavyzdžiui, nusiprausus duše, galima praverti vonios kambario duris, kad susikaupusi drėgmė pasiektų ir kitus namų kampelius.
Dažnai sergant rinitu galima naudoti nosies gleivinę drėkinančias priemones su pantenoliu, vitaminu A, vazelinu, glicerinu, reguliariai plauti nosį su tam skirtais tirpalais, pasidaryti garų voneles“, – vardija I. Sauserytė.
Ji priduria, kad kai kuriais atvejais sinusito išvengti gali ir nepavykti, tačiau pastebėjus simptomus svarbu laiku kreiptis į gydytoją ar vaistininką. Ilgai besitęsiantis ir negydomas sinusitas gali apsunkinti miegą, kasdienius darbus, psichikos sveikatą bei lemti osteomielito ar meningito išsivystymą.