Ar gimdymas palengvina mėnesines?
Pasak I. Kravčenkienės, teiginys, kad po gimdymo mėnesinės tampa mažiau skausmingos, turi tam tikrą mokslinį pagrindą, bet tikrai nėra universali taisyklė.
„Kai kurių tyrimų duomenimis, po gimdymo, ypač natūralaus, gali sumažėti pirminės dismenorėjos – skausmingų menstruacijų, nesusijusių su konkrečia liga – simptomai. Manoma, kad įtakos turi gimdymo metu vykstantys gimdos kaklelio, audinių ir skausmo reguliacijos pokyčiai, tačiau tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti“, – pasakoja gydytoja.
„Odontologai pataria“: ksilitolis ir burnos sveikata – naudinga ar pervertinta?
Vis dėlto, pabrėžia ji, gimdymas nėra skausmingų menstruacijų gydymo būdas. Kai kurioms moterims skausmai išlieka nepakitę, o kitoms gali net sustiprėti – ypač jei juos sukelia endometriozė, adenomiozė ar kitos ligos.
„Todėl pasakymas „būtumėt gimdžiusi, būtų lengviau“ yra pernelyg supaprastintas ir klaidinantis. Negimdžiusios moterys nebūtinai patiria stipresnius skausmus, o skausmingų mėnesinių nereikėtų kentėti tikintis, kad po gimdymo problema išsispręs savaime“, – sako I. Kravčenkienė.
Susiję straipsniai
Nuo ko iš tiesų priklauso skausmo stiprumas
Menstruacijų skausmą, anot gydytojos, lemia daugybė veiksnių, o vienas svarbiausių – padidėjusi prostaglandinų gamyba gimdos gleivinėje.
„Šios biologiškai aktyvios medžiagos skatina stipresnius gimdos susitraukimus, mažina audinių aprūpinimą deguonimi ir sukelia spazminį skausmą, kuris kartais plinta į juosmenį ar šlaunis, gali būti lydimas pykinimo, viduriavimo ar silpnumo“, – aiškina I. Kravčenkienė. Skausmo intensyvumui, pasak jos, įtakos turi ir paveldimumas, ankstyva pirmųjų mėnesinių pradžia, gausus kraujavimas, rūkymas, stresas, miego sutrikimai bei individualus jautrumas skausmui.
Svarbu, pabrėžia gydytoja, atskirti pirminę dismenorėją nuo antrinės, kai skausmą sukelia konkreti liga. „Dažniausios tokio skausmo priežastys – endometriozė, adenomiozė, gimdos miomos ir dubens organų uždegiminės ligos“, – vardija I. Kravčenkienė.
Paneigia ir dar vieną mitą dėl skausmo
Gydytoja aiškiai įvardija ribą, kurią peržengus būtina kreiptis į specialistą. Jei menstruacijų skausmai metams bėgant stiprėja, atsiranda ir ne menstruacijų metu, juos lydi skausmingi lytiniai santykiai, tuštinimasis ar šlapinimasis, labai gausus kraujavimas arba įprasti vaistai nebepadeda, būtina kreiptis į gydytoją ginekologą.
Skausmas, dėl kurio moteris negali eiti į darbą, mokyklą ar užsiimti kasdiene veikla, anot jos, neturėtų būti laikomas normalia moteriškos fiziologijos dalimi. „Tai signalas, kad reikia ieškoti priežasties ir parinkti gydymą. Ir dar vienas mitas, kurį būtina paneigti: stiprus menstruacijų skausmas nėra moters negebėjimo pakentėti ar perdėto jautrumo požymis. Tai realus fiziologinis simptomas, kurį galima ir reikia gydyti“, – pabrėžia gydytoja.
Dažnos klaidos siekiant suvaldyti skausmą
Lengvesnį menstruacijų skausmą, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Jelenos Deksnienės, galima suvaldyti derinant tris dalykus: vaistus, natūralias priemones ir gyvenimo būdo korekcijas.
„Veiksmingiausi vis dėlto lieka medikamentai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas ar deksketoprofenas. Jie slopina prostaglandinų gamybą gimdoje, tačiau svarbu juos vartoti po valgio. Skausmą gali malšinti ir spazmolitikai, pavyzdžiui, drotaverinas, atpalaiduojantys lygiuosius gimdos raumenis – jie gali būti derinami su nuskausminamaisiais“, – vardija vaistininkė.
Iš nemedikamentinių priemonių ji mini vietinę šilumą – šildyklę ar pagalvėlę ant pilvo, gerinančią kraujotaką, bei lengvą fizinį aktyvumą: pasivaikščiojimą, jogą, tempimo pratimus.
Kartu J. Deksnienė atkreipia dėmesį į klaidas, kurias daro moterys. „Pati dažniausia – laukti, kol skausmas taps nepakeliamas. Veiksmingiau vaistą išgerti pajutus pirmuosius simptomus. Kita klaida – per maža dozė, pavyzdžiui, vos 200 mg ibuprofeno suaugusiam žmogui, kuri nesukelia pakankamo poveikio“, – sako vaistininkė.
Ji įspėja ir dėl priešingo kraštutinumo – dozės viršijimo. „Pasitaiko, kad vienu metu geriami keli skirtingų pavadinimų, bet tos pačios grupės vaistai – taip viršijama saugi paros dozė. Taip pat klaida visiškai atsisakyti judėjimo, nes nejudrumas lėtina kraujotaką dubens srityje“, – vardija J. Deksnienė.
Vieną niuansą vaistininkė pabrėžia atskirai: ne bet kokia šiluma vienodai naudinga. „Vietinė šiluma ant pilvo padeda, bet karšta vonia ar pirtis – jau kita kalba. Bendras kūno kaitinimas gali smarkiai padidinti kraujavimą, todėl menstruacijų metu jo geriau vengti“, – pataria J. Deksnienė.