Naujajame laidos „Man menopauzė“ epizode vedėja Redita Dominaitytė kartu su Sveikuolių sąjungos valdybos nare Egle Kislovski ir gydytoja Gitana Skendelyte kalbasi apie moterų sveikatą, profilaktinius tyrimus ir tai, kaip laiku pastebėti organizmo siunčiamus signalus.
Svarbus keturių aspektų balansas
Kalbant apie moters sveikatą ir visavertį gyvenimo būdą, svarbu rūpintis ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu, intelektiniu bei emociniu kūnu. Pasak Eglės Kislovski, trijų vaikų mamos, visos šios sritys yra glaudžiai susijusios – vienai iš jų išsibalansavus, tai gali atsiliepti ir fizinei sveikatai.
„Man menopauzė“: kūnas siunčia ženklus. Kodėl laukiame, kol ims skaudėti?
„Jeigu bent viena sritis išsibalansuoja, pavyzdžiui, emocinė, tai atsispindi ir fizinėje sveikatoje. Žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, žmogus anksčiau ar vėliau pradeda ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, ką veikiu. Jeigu nepradedame į juos gilintis, tie klausimai taip ir lieka neatsakyti“, – sakė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad moters sveikatai itin svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp visų keturių sričių. Šiuo principu vadovaujasi ir pati Eglė.
Susiję straipsniai
Atskira vieta, pasak jos, turėtų tekti intelektiniam tobulėjimui. Svarbu nuolat maitinti protą naujomis žiniomis, plėsti akiratį, domėtis aplinkiniu pasauliu ir neapleisti natūralaus žmogaus poreikio pažinti.
„Visą laiką reikia augti, pažinti, sužinoti. Žmogui būdingas noras atrasti ir suprasti vis daugiau“, – pridūrė E. Kislovski.
Kasdienėje rutinoje Eglė stengiasi rasti laiko visoms šioms sritims. Rūpindamasi fizine sveikata, ji sportuoja, vaikšto ir skiria dėmesio mitybai. Dvasinei gerovei palaikyti moteris turi rytinių praktikų – medituoja, kartoja mantras, meldžiasi. Tuo metu emocinę sveikatą, pasak jos, padeda puoselėti gebėjimas bendrauti, išsakyti savo jausmus ir kalbėtis.
„Iš to ir susideda gyvenimas“, – apibendrino Eglė Kislovski.
Ji pridūrė kasdienybėje nesistengianti griežtai atskirti darbo ir poilsio dienų ar skirstyti gyvenimo į atskiras sritis. Anot pašnekovės, viską pavyksta suderinti natūraliai, kai skirtingoms veikloms skiriama vietos kasdieniame gyvenime.
„Aš apie tai, jog kiekvieną rytą keliesi tuo pačiu metu, tau nereikia keltis kitu metu“, – paaiškino Eglė Kislovski. Pasak jos, dėl nusistovėjusio dienos ritmo streso nekelia nei pirmadienio rytai, nei kitos savaitės darbo dienos.
O štai prie jaukios namų atmosferos kūrimo gali prisidėti ir laidos viešnioms padovanoti lietuviški ODORO namų kvapai, skirti namų jaukumui ir vidiniam įkvėpimui.
T.Bauro nuotr.
Tiesa, Gitana pridūrė, kad kiekvieno žmogaus psichologinė ir emocinė būsena yra skirtinga, todėl tai, kas vienam nekelia jokių sunkumų, kitam gali tapti dideliu streso šaltiniu. Pavyzdžiui, vienam ankstyvas kėlimasis yra įprasta kasdienybės dalis, o kitam gali kelti įtampą.
„Kiekvienas esame labai skirtingi. Vienam tas pats darbas sukelia labai didelį stresą, o kitas – atėjau, padariau ir išėjau. Iš to ir susideda visa mūsų įvairovė“, – papildė gydytoja Gitana.
Profilaktika – būtina
Eglė sako, kad pas gydytojus lankosi labai retai. „Kai yra poreikis, tada aš apsilankau“, – tvirtino ji ir pridūrė, kad tai daro natūraliai pajutusi, jog tokio apsilankymo reikia.
Apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą priminė ir gydytoja G. Skendelytė. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje veikia įvairios profilaktinių patikrinimų programos, skirtos tiek moterims, tiek visai visuomenei.
„Lietuvoje taikomos profilaktikos programos skirtos ir moterims. Yra programų, skirtų tik moterims, pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktika, gimdos kaklelio vėžio programa. Taip pat yra bendrosios profilaktikos programos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų programa. Jeigu kreipiesi į šeimos gydytoją, jis paprastai rekomenduoja, kada ir kas kiek laiko reikėtų tikrintis“, – pridėjo gydytoja.
Kalbėdama apie profilaktiką, Gitana pabrėžė, kad svarbu stebėti ir savo savijautą, atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus bei pastebėti sveikatos pokyčius.
„Jeigu pokytis ar koks nors simptomas nepraeina pailsėjus ar atlikus tam tikrus pokyčius, tuomet tikrai reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sakė gydytoja.
Medicina Practica laboratorija – viena pažangiausių, moderni, patikima ir profesionali medicininių tyrimų laboratorija, teikianti aukštos kokybės laboratorinių tyrimų paslaugas, pagrįstas tikslumu, inovacijomis ir rūpesčiu kiekvieno paciento sveikata.
Ji paaiškino, kad egzistuoja ir bendrosios profilaktinių tyrimų programos, kurios gali būti pritaikytos kiekvienam žmogui. Vis dėlto ne visus tyrimus tikslinga atlikti be konkretaus poreikio. Išimtis – atvejai, kai žmogus tiesiog nori pasitikrinti bendrą sveikatos būklę, įsitikinti, ar organizmui netrūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų, taip pat įvertinti cukraus kiekį kraujyje.
„Jeigu žmogus nori individualiai įvertinti savo sveikatos būklę ir išsiaiškinti konkretaus negalavimo priežastis, gydytojo konsultacija yra būtina. Medicinoje taip pat egzistuoja tam tikros mados – kartais tampa populiaru atlikti vienokius ar kitokius tyrimus“, – kalbėjo gydytoja Gitana ir pabrėžė, kad tyrimai turėtų būti atliekami tikslingai.
Tinklalaidėje pristatyti „LIVOL Augalų steroliai“ – šiuolaikiškas augalinės kilmės pasirinkimas normaliai cholesterolio koncentracijai kraujyje palaikyti. Aukštos kokybės Danijos ekspertų sukurtas maisto papildas, kurio sudėtyje yra didelis augalų sterolių, dar vadinamų fitosteroliais, kiekis – net iki 2,4 g per parą. Augaliniai steroliai natūraliai randami vaisiuose, daržovėse, grūduose ir kituose augaluose, o vartojami pakankamu kiekiu padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Produktas papildytas tiaminu, arba vitaminu B1, kuris padeda palaikyti normalią širdies veiklą.
Maisto papildas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Augaliniai steroliai (stanoliai) padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Teigiamas poveikis atsiranda per parą suvartojant ne mažiau kaip 0,8 g augalinių sterolių (stanolių).
Informacijos gausa gali gluminti
Nors šiandien informacijos apie sveikatą netrūksta, o tyrimų pasiūla itin plati, žmogui kartais tampa sunku suprasti, kada ir kokius tyrimus iš tiesų reikėtų atlikti.
„Viskas priklauso nuo to, ko ieškome ir kokia yra žmogaus savijauta. Kokie tyrimai reikalingi, turėtų nuspręsti gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus. Šiuo metu galime ištirti daugiau nei 700 rodiklių – nuo bendrųjų kraujo tyrimų iki vėžio žymenų. Žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kad šis tikslingai nurodytų, kokius tyrimus atlikti“, – sakė gydytoja.
Pokalbio vedėja Redita Dominaitytė pastebėjo, kad šiandien vis labiau populiarėja kraujo tyrimai. Šiai minčiai pritarė ir Gitana, pabrėžusi, kad gausioje tyrimų pasiūloje žmogui nesunku pasimesti.
„Toje gausoje lengva pasimesti, todėl ir kuriamos profilaktikos programos, skirtos visiems žmonėms“, – aiškino gyd. Gitana Skendelytė.
Jos teigimu, daugelis ligų prasideda nepastebimai, o pirmieji pokyčiai organizme vyksta palaipsniui. Riba tarp geros savijautos ir prasidedančio sveikatos sutrikimo gali būti labai slidi, todėl laboratoriniai tyrimai dažnai tampa svarbia pagalbine priemone.
„Dėl to laboratoriniai tyrimai dažnu atveju padeda“, – aiškino ji ir pridūrė, kad jie gali padėti žmogui suprasti, kada jau nebereikėtų atidėlioti vizito pas gydytoją.
Pateikė moters ABC
„Pirmiausia reikėtų pagalvoti, ar šiandien jaučiuosi prasčiau nei vakar ir ar norėčiau rytoj jaustis geriau nei šiandien“, – sakė gydytoja Gitana.
Anot jos, jeigu žmogus nejaučia ryškių simptomų, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir pasinaudoti valstybės siūlomomis profilaktinių patikrinimų programomis.
„Kalbant apie moteris, ypač menopauzės laikotarpiu, rekomenduojama atlikti bendruosius profilaktinius tyrimus – bendrą kraujo tyrimą, įvertinti geležies atsargas, vitamino D kiekį, gliukozės ir riebalų rodiklius“, – sakė gydytoja G. Skendelytė.
Ji taip pat priminė, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, sveikatos būklę reikėtų tikrinti periodiškai, o nustačius tam tikrų pakitimų – dažniau.
Pokalbio vedėja Redita Dominaitytė pastebėjo, kad jos kartos moterys neretai linkusios ignoruoti sveikatos signalus ir pas gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai problemos tampa rimtos.
Eglė Kislovski pripažino, kad ir jos elgesys ne visada vienodas – kartais ji linkusi tam tikrus negalavimus ignoruoti, o kartais sveikata pasirūpina nedelsdama.
„Bandai pajusti savo kūną, ką jis sako. Jeigu skauda galvą, aš nepuolu gerti tablečių, jei jaučiuosi pavargusi, truputį ilgiau paguliu, o kartais neturi galimybės pagulėti“, – savo patirtimi dalijosi Eglė.
Kalbant apie amžėjimą ir su menopauze susijusius pokyčius, Gitana pabrėžė, kad moterims, kurių savijauta netenkina, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Anot jos, hormonų tyrimai moterims reikalingi tuomet, kai savijauta tampa itin prasta, atsiranda smegenų rūkas, nemiga, gausus prakaitavimas, o dėl šių simptomų kasdienybė tampa gerokai sudėtingesnė.
„Jeigu pokyčiai nėra tokie ryškūs, kad sutrikdytų kasdienybę, nebūtina skubėti atlikti hormonų tyrimų. Juos tiriant ne visada gauname tokį rezultatą, kokio tikimės, nes perimenopauzės laikotarpiu hormonų kiekiai labai svyruoja“, – sakė ji.
Gitana taip pat nerekomendavo šiuo gyvenimo tarpsniu užsiimti savigyda. Ji atkreipė dėmesį, kad prasidėjus perimenopauzei ir ypač mažėjant estrogenų kiekiui, moterims gali pradėti retėti kaulinis audinys. Dėl to didėja ir su kaulų retėjimu susijusių komplikacijų, pavyzdžiui, lūžių, rizika.
Pasak jos, bendras profilaktinis kaulų tankio tyrimas rekomenduojamas nuo 60 metų.