Kasdieniai senjorų slaugos sunkumai: vaistininkė pataria, ką turėtų pastebėti artimieji

Visuomenei senstant, vis daugiau šeimų susiduria su artimo žmogaus priežiūra namuose. Tačiau kalbant apie senjorų slaugą, tokie kasdieniai sunkumai kaip šlapimo nelaikymas, odos pažeidimai, pragulos ar sutrikęs tuštinimasis vis dar lieka nepatogioje tyloje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė sako, kad būtent šios problemos gali stipriai paveikti senjoro savijautą ir gyvenimo kokybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Slauga namie
Daugiau nuotraukų (2)
„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. 65 metų ir vyresni žmonės sudarė 22 proc. Europos Sąjungos gyventojų, o Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius ypač augo 80-mečių ir vyresnių žmonių dalis.
Šlapimo nelaikymas reikalauja daugiau nei sugeriamųjų priemonių
Vaistininkė pabrėžia, kad slaugant asmenį, kuriam pasireiškia šlapimo nelaikymas, kasdienėje priežiūroje svarbu skirti dėmesio tinkamam sugeriamųjų priemonių parinkimui. Pastarąsias verta rinktis pagal žmogaus anatomiją bei šlapimo kiekį. Pernelyg didelė ar netinkamai prigludusi priemonė gali trinti odą ir praleisti skysčius. O pasirinkus per mažos sugeriamosios gebos priemones, oda ilgiau išliks drėgna.

Energija trykštantys senjorai įrodė, kad amžius talentui nėra kliūtis: kai kurie ypatingai sužavėjo

Priemonę reikėtų keisti jai sušlapus ar susitepus, kartu kaskart apžiūrint odą kirkšnių, sėdmenų ir tarpvietės srityse. Vyresnio žmogaus oda yra plonesnė ir jautresnė, todėl pažeidimai gali progresuoti kur kas greičiau. Ilgai su šlapimu ar išmatomis besiliečianti oda gali parausti, pradėti perštėti, šlapiuoti.
„Po nelaikymo epizodo odą reikėtų švelniai nuvalyti pH subalansuota, jautriai odai skirta priemone, pavyzdžiui, putomis ar valančiu kremu, netrinti, kruopščiai nusausinti ir, esant poreikiui, naudoti plonu sluoksniu tepamą barjerinį kremą. Abiejų priemonių sudėtyje patarčiau ieškoti raminančių, uždegimą mažinančių ir odą saugančių medžiagų, tokių kaip pantenolis, glicerinas, alantoinas, argininas, augaliniai aliejai“, – teigia V. Bečelytė.
Pasak jos, šlapimo nelaikymas dažnėja vyresniame amžiuje, tačiau jo nereikėtų priimti kaip neišvengiamos senėjimo pasekmės. Priežastys gali būti skirtingos, todėl atsiradusius ar stiprėjančius simptomus verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
„Jeigu šlapimo nelaikymas atsirado staiga, pasikeitė jo pobūdis, kartu atsirado karščiavimas, kraujo šlapime, skausmas ar deginimas šlapinantis, apie tai reikėtų pranešti gydytojui. Tai gali būti susiję su šlapimo takų infekcija, vidurių užkietėjimu, judėjimo sunkumais, neurologinėmis ligomis, vyrų prostatos problemomis ar vartojamais vaistais. Taip pat nereikėtų savarankiškai riboti skysčių vien tam, kad žmogus rečiau šlapintųsi – vyresnio amžiaus žmonėms dehidratacija išsivysto lengviau, o per mažas skysčių kiekis gali prisidėti ir prie vidurių užkietėjimo“, – aiškina V. Bečelytė.
Neišnykstantis paraudimas gali būti pirmasis pragulų požymis
Dar vienas dažnas sunkumas, kurį patiria slaugomi senjorai – dėl mažo judumo ir nekintančios kūno padėties atsirandančios pragulos. Pirmieji odos pokyčiai gali būti subtilūs: neįprastas paraudimas ar patamsėjimas, kuris paspaudus neišnyksta, vietinis karštis, sukietėjusi ar neįprastai minkšta oda, skausmingumas ar niežėjimas.
„Pragulos gali vystytis gana greitai, todėl mažai judančio žmogaus odą verta apžiūrėti kasdien. Ypač daug dėmesio reikia žmonėms, kurie patys negali pasiversti lovoje, didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami, gulėdami ar yra mažiau jautrūs skausmui. Tokiam žmogui padėtį reikia keisti reguliariai, bent kas 6 valandas, o esant didelei pragulų rizikai – kas 4 valandas, tačiau konkretų režimą geriausia suderinti su slaugytoju ar gydytoju“, – sako V. Bečelytė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien žmogaus pavartymo nuo vieno šono ant kito ne visada pakanka. Jei senjoras daug laiko praleidžia lovoje ar vežimėlyje, gali būti reikalingas spaudimą perskirstantis čiužinys arba speciali sėdėjimo pagalvė.
„Pragulų riziką didina ir nuolatinė drėgmė, prasta mityba, sumažėjęs kūno svoris. Todėl keičiant sugeriamąją priemonę ar padedant žmogui nusiprausti verta kartu apžiūrėti kryžkaulio, sėdmenų ir kulnų odą Pamačius neišnykstantį paraudimą nereikėtų tos vietos masažuoti ar stipriai trinti. Jei atsiranda pūslė, atvira žaizda, odos spalva neatsistato sumažinus spaudimą arba pažeista vieta darosi skausminga, karšta, patinusi, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą“, – sako vaistininkė.
Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali sukelti netikėtų simptomų
Vidurių užkietėjimas vyresniame amžiuje pasitaiko dažniau, tačiau slaugant žmogų jo paprasta nepastebėti, ypač jei senjoras turi atminties sutrikimų, sunkiau komunikuoja ar jam reikia pagalbos pasiekti tualetą. Apie problemą gali išduoti retesnis tuštinimasis, kietos išmatos, stanginimasis, pilvo pūtimas ir skausmas. Demencija sergantis žmogus kartais negali paaiškinti, kas jį vargina, todėl skausmas ar diskomfortas gali pasireikšti didesniu neramumu, sumišimu ar pakitusiu elgesiu.
Virgilija Bečelytė<br>Pranešimo spaudai nuotr. Daugiau nuotraukų (2)
Virgilija Bečelytė
Pranešimo spaudai nuotr.
„Vyresniems žmonėms vidurių užkietėjimą dažnai skatina keli veiksniai vienu metu – mažesnis judrumas, per mažai skysčių ir skaidulų bei tuštinimosi atidėliojamas kai kyla noras. Kasdienėje mityboje verta dažniau rinktis avižų košę, viso grūdo duoną, daržoves, ankštinius, uogas, kriaušes, obuolius ar slyvas.
Prie problemos gali prisidėti ir kai kurie vaistai bei maisto papildai, pavyzdžiui, opioidiniai vaistai nuo skausmo, geležies ar kalcio preparatai, dalis antidepresantų. Jei užkietėjimas prasidėjo pradėjus vartoti naują preparatą, jo savavališkai nutraukti nereikėtų, geriau pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – teigia V. Bečelytė.
Kartais ilgalaikio vidurių užkietėjimo komplikacija atrodo paradoksaliai – gali prasidėti skystų išmatų pratekėjimas. Taip gali nutikti žarnyne susikaupus kietoms išmatoms, pro kurias prateka skystesnis turinys. Tokiu atveju, nereikėtų iš karto gydyti vaistais nuo viduriavimo nepasitarus su specialistu.
Kreiptis į gydytoją taip pat reikėtų, jei išmatose pastebima kraujo, tuštinimosi įpročiai staiga ir nepaaiškinamai pasikeičia, krenta svoris, nuolat skauda pilvą arba užkietėjimas nepraeina taikant įprastas priemones.
šlapimo nelaikymasslaugasenjorai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.