Anot jos, svarbu įsivertinti galimas jaučiamo skausmo priežastis, žinoti kaip tinkamai palengvinti savijautą ir kada šio simptomo verčiau neignoruoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dažniausias kaltininkas – skysčių trūkumas
Vaistininkė įvardija, kad viena iš dažniausiai galvos skausmą galinčių sukelti priežasčių – skysčių trūkumas organizme. Nors apie dehidrataciją daugelis pagalvoja tik vasarą ar per intensyvias sporto treniruotes, visgi šaltuoju metų sezonu ši būklė taip pat išlieka aktuali. Negana to, vyraujant vėsiems orams troškulį jaučiame rečiau, todėl apie tai, kad skysčius reikėtų vartoti reguliariai, nemažai žmonių tiesiog pamiršta.
„Kiek dar galima kentėti darbe?“ Ekspertai įspėja apie perdegimą ir ragina darbuotojus nebijoti brėžti ribų
„Jei skubame, susiduriame su įtampa, skirtingomis veiklomis ir pareigomis, sportuojame, o vandens beveik nevartojame, vakare galime pajusti galvos skausmą, nuovargį ar sunkumą susikaupti.
Tokiu atveju patarčiau pirmiausia išgerti stiklinę vandens ir įvertinti, ar per dieną pakankamai jo gėrėte. Žinoma, ne kiekvieną galvos skausmą išspręs vanduo, tačiau reguliarus skysčių vartojimas yra svarbus gerai savijautai“, – primena G. Stankevičienė.
Susiję straipsniai
Stresas ir raumenų įtampa
Įtemptas darbo grafikas, nuolatinis skubėjimas ir emocinis nuovargis taip pat gali prisidėti prie galvos skausmų. Vaistininkė pastebi, kad pacientai dažnai nė nepajaučia, kaip streso metu įsitempia žandikaulis, kaklo ir galvos raumenys, pečiai ar nugara, ypač jei didžioji dalis dienos praleidžiama sėdint nepatogioje padėtyje.
„Įtampos sukeltas galvos skausmas dažnai apibūdinamas kaip spaudimas abiejose galvos pusėse, tarsi aplink galvą būtų suveržtas lankas. Kartais kartu jaučiamas kaklo ar pečių sustingimas. Tokiais atvejais gali padėti trumpa pertraukėlė, lengvi kaklo ir pečių tempimo pratimai, pasivaikščiojimas gryname ore, trumpa meditacija. Svarbu ne tik numalšinti skausmą, bet ir leisti kūnui atsipalaiduoti“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.
Anot jos, jei galvos skausmai susiję su įtampa ar prastesniu miegu, gali būti naudingi preparatai su magniu ar B grupės vitaminais, kurie padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
Tinkamas miego režimas – svarbiau, nei gali atrodyti
Vis sparčiau trumpėjančios dienos daugybei žmonių sutrikdo miego režimą: vieniems labai sunku pabusti, kitiems sunku nueiti miegoti, o dar kiti į lovą keliauja gerokai anksčiau nei prieš tai. Tačiau tiek per trumpas, tiek neįprastai ilgas miegas kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti galvos skausmą.
„Kartais visą savaitę miegame po penkias ar šešias valandas, o savaitgalį bandome atsigriebti išmiegodami iki pietų. Vis dėlto staigūs miego režimo pokyčiai ne visada padeda savijautai. Jei galvos skausmai kartojasi, patarčiau stengtis eiti miegoti ir keltis panašiu metu, net ir laisvadieniais. Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama miegoti bent septynias valandas per parą“, – pasakoja vaistininkė G. Stankevičienė.
Akių nuovargio keliama rizika
Vaistininkė primena, kad darbas kompiuteriu, naršymas telefone ar ilgas skaitymas prastame apšvietime gali sukelti akių nuovargį, kuris kai kuriems žmonėms prisideda prie galvos skausmo. Ypač jei tenka nuolat įtempti akis, jos linkusios sausėti ar dėvimi netinkamai regėjimą koreguojantys akiniai ar kontaktiniai lęšiai.
„Dirbdami prie kompiuterio dažnai rečiau mirksime, todėl akys gali išsausėti, pradėti perštėti ar greičiau pavargti. Jei kartu jaučiamas akių tempimas ir galvos skausmas, rekomenduočiau reguliarias pertraukas. Galima vadovautis 20–20–20 taisykle: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į maždaug šešių metrų (20 pėdų) atstumu esantį objektą. Jei vargina akių sausumas, gali padėti dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi“, – pataria ji.
Įspėjimas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus
Vaistininkė G. Stankevičienė patikina, kad visgi galvos skausmo priežastis ne visada slypi kasdieniuose įpročiuose. Galvos skausmas gali būti ir virusinių infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, simptomas. Tokiais atvejais dažnai kartu pasireiškia karščiavimas, raumenų skausmai, bendras silpnumas ar nosies užgulimas.
„Jei galvos skausmą lydi temperatūra, sloga ar gerklės skausmas, svarbu pasirūpinti poilsiu, vartoti pakankamai skysčių ir stebėti kitus simptomus. Prireikus skausmą ar karščiavimą galima malšinti paracetamoliu arba ibuprofenu. Tačiau prieš vartojant bet kokius preparatus labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Pavyzdžiui, ibuprofenas gali netikti sergant skrandžio opalige ar tam tikromis inkstų ligomis, o paracetamolio svarbu nepadauginti, ypač jei kartu vartojami kombinuoti vaistai nuo peršalimo“, – pabrėžia vaistininkė.
G. Stankevičienė priduria, kad dažnai pasikartojantis galvos skausmas gali būti susijęs ir su migrena. Jai būdingas vidutinio stiprumo ar stiprus, neretai pulsuojantis skausmas, kurį gali lydėti pykinimas, jautrumas šviesai ar garsui.
Kada galvos skausmo nereikėtų ignoruoti?
Vaistininkė primena, kad nors dauguma lengvo ar vidutinio sunkumo galvos skausmų nėra pavojingi, nuolat griebtis nuskausminamųjų taip pat nėra geriausia išeitis. Pernelyg dažnas jų vartojimas ilgainiui gali sukelti perteklinio vaistų vartojimo sąlygotą galvos skausmą.
„Jei galvos skausmai pradeda kartotis kelis kartus per savaitę, stiprėja arba vis dažniau prireikia nuskausminamųjų, patarčiau pasikonsultuoti su gydytoju. Gali būti naudinga pasižymėti, kada skaudėjo galvą, kiek laiko skausmas truko, kaip tą dieną miegojote ir kokius vaistus vartojote. Tokie užrašai padeda lengviau pastebėti pasikartojančius dėsningumus“, – sako G. Stankevičienė.
Ji taip pat primena, kad skubios medicininės pagalbos būtina kreiptis, jei galvos skausmas prasideda staiga ir yra itin stiprus, jį lydi kalbos ar regos sutrikimai, vienos kūno pusės silpnumas, sumišimas arba aukšta temperatūra ir sprando sustingimas.





