Giliųjų venų trombozė – tiksinti mirties bomba

Maždaug keturiems tūkstančiams lietuvių kasmet nustatoma giliųjų venų trombozė. Šia liga sergant,  krešulys sutrikdo normalų kraujo tekėjimą. Dėl šios priežasties iki 90 proc. kraujo nebegali   tinkamai cirkuliuoti giliosiomis venomis. Neskyrus gydymo, pasekmės gali būti tragiškos –  beveik kas trečiam šia liga sergančiajam išsivysto plaučių arterijos embolija.

Dėl giliųjų venų varikozės gali susidaryti krešulių, kurie patekę į plaučius sukelia staigią mirtį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl giliųjų venų varikozės gali susidaryti krešulių, kurie patekę į plaučius sukelia staigią mirtį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 7, 2014, 12:06 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 6:49 PM

Medikai įspėja, kad ypač svarbūs pirmieji ligos mėnesiai. Norint išvengti komplikacijų, būtina nedelsiant pradėti gydimą.   

„Jei per pirmuosius  2–3 mėnesius venų trombozė nėra teisingai gydoma,  užsikimšusios venos vėliau niekaip neatkimši: nei chirurgiškai, nei medikamentais.  Todėl tinkamas trombozės yra raktas, padedantis sustabdyti šią ligą“, – teigia kraujagyslių chirurgas Sauliaus Sudikas.

 Krešulys nukeliauja iki plaučių arterijos

Pavojingiausia giliųjų venų trombozės komplikacija – tai plaučių arterijos embolija. Jos metu susidaręs trombas kraujagyslėmis atkeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša.

Negaudami užtektinai kraujo, plaučiai nebegali tinkamai funkcionuoti: žmogų ima kamuoti dusulys, skausmas krūtinės ląstoje, kosulys, ligonis gali netekti sąmonės ar atsikosėti krauju, ima formuotis plaučių infarktas, kuris laiku ir tinkamai negydomas pasibaigia paciento mirtimi.

Manoma, kasmet šalyje plaučių embolija suserga apie 2000 žmonių.

Pasaulyje dėl trombozės kas 37 sekundes miršta žmogus, o per metus tai sudaro daugiau nei 843 tūkst. mirties atvejų. Yra žinoma, kad dėl venų trombozės miršta dukart daugiau žmonių nei  nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykių.

Maždaug 34 proc. visų tromboembolijos mirčių įvyksta dėl staigios plaučių embolijos. Pastebima, kad vis dažniau ši liga užklumpa jaunus žmones. Pagrindiniai požymiai, kuriuos pajutus reikia nedelsiant kviesti pagalbą:

staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, kartais – atsikosėjimas krauju.

Net 90 proc. plaučių embolijos atvejų išsivysto dėl giliųjų rankos ar kojos venų trombozės.

Ši komplikacija – viena sudėtingiausių, nes kas ketvirtą  pacientą, sergantį plaučių embolija, ištinka  staigi mirtis, o vienam iš dešimties tai atsitinka per pirmąją valandą nuo negalavimų atsiradimo pradžios.

Už  naujos kartos vaistus  - iš savo kišenės

Kad ir kokios rimtos giliųjų venų trombozės pasekmės, Lietuvoje šios ligos gydymui skirti vaistai nėra kompensuojami.

Kitose Europos Sąjungos šalyse naujos kartos medikamentai sudaro sąlygas pacientui gydytis ambulatoriškai, o tai mažina vizitų į ligoninę skaičių. Tuo tarpu Lietuvoje nauji vaistai prieinami tik tiems, kurie pajėgia patys juos įsigyti.

 “Lietuvoje  registruoti visi vaistai nuo giliųjų venų trombozės, kuriuos turi Europa ir JAV. Šiuo požiūriu nė kiek neišsiskiriame iš kitų šalių.

Pagrindinė problema – naujausi antikoaguliantai, kuriuos mes turime Lietuvoje, yra nekompensuojami, už juos reikia mokėti pacientams“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vidaus ligų centro direktorius profesorius Virginijus Šapoka.

Naujos kartos vaistai mažina kraujo krešėjimą, šie medikamentai įtraukti į Europos bei Amerikos giliųjų venų trombozės gydymo rekomendacijas. Iki šiol jie nėra kompensuojami tik Lietuvoje ir Latvijoje.  Skiriant šiuos medikus.  maždaug pusę giliųjų venų tromboze sergančiųjų galėtų gydytis ambulatoriškai.

Taip pat sumažėtų plaučių embolijos ir kitų komplikacijų, pavyktų sutaupyti lėšų pacientų hospitalizacijai bei pakartotinių susirgimų gydymui. 

Negydant ar prastai gydant giliųjų venų trombozę, išsivysto potrombozinis sindromas – krešulys lieka venoje, prisisega prie jos sienelių ir sutrikdo kraujo tėkmę. 

Už pažangesnį gydymą reikia kovoti

Lietuvoje giliųjų venų trombozė dažniausiai gydoma pigiausiu preparatu – varfarinu. Jo poveikis juntamas, praėjus 3 – 7 dienoms nuo vartojimo pradžios.

Gydymas varfarinu sudėtingas ir tuo, kad reikia nuolat stebėti ir koreguoti  šios veikliosios medžiagos dozę. Jei vaisto dozė per maža, gresia pavojus, kad  susidarys krešulys ir įvyks plaučių embolija.  Tuo atveju, kai dozė būna pernelyg  didelė, gali prasidėti  vidinis kraujavimas gyvybiškai svarbiuose organuose, nes kraujas yra pernelyg skystas. 

Naujos kartos vaistai yra kompensuojami beveik visose Europos Sąjungos šalyse, bet Lietuvoje tenka patiems pacientams ir gydytojams kovoti už pažangesnį gydymą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.