Sausio 2-ąją pasirodžiusiame žurnalo „Science“ numeryje
paskelbtai studijai vadovavo Johnso Hopkinso
universiteto mokslininkai, kurie šias išvadas gavo sukūrę
statistinį modelį, numatantį daugelio atmainų navikų susidarymą
įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose.
Tačiau į šį modelį nebuvo įtrauktas krūties vėžys, kuris
yra dažniausia onkologinė moterų liga, ir prostatos vėžys, kuris
vyrams yra antrasis dažniausias onkologinis susirgimas po odos
vėžio.
Tyrėjai nustatė, kad tirtų vėžio atmainų išsivystymą
suaugusiems žmonės maždaug dviem trečdaliais atvejų lemia
atsitiktinės genų mutacijos, išprovokuojančios nevaldomą
ląstelių dauginimą. Tik apie trečdalis tokių susirgimų būna
sukelti aplinkos veiksnių arba paveldėtų genų.
„Ši studija rodo, kad galite pasididinti riziką susirgti
vėžiu rūkydami arba kitais nesveiko gyvenimo būdo veiksniais“,
– sakė straipsnio autorius Bertas Vogelsteinas, Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos
onkologijos profesorius.
„Tačiau daugelio atmainų vėžys išsivysto dėl nesėkmės
– įvykus mutacijai vėžį lemiančiame gene, kad ir koks būtų
gyvenimo būdas arba paveldimi veiksniai“, – pridūrė jis.
Mokslininkas pridūrė, kad žmonės, kurie ilgai nugyvena
nesusirgdami vėžiu arba ilgą laiką praleisdami saulėje,
nebūtinai turi „gerus genus“.
„Tiesa ta, kad daugumai jų tiesiog sekasi“, – paaiškino
B.Vogelsteinas.
Kamieninių ląstelių dalijimosi sparta
Mokslininkai į vėžį pamėgino pažvelgti kitu žvilgsniu:
ieškodami mokslinėje literatūroje informacijos, kiek kartų
kamieninės ląstelės pasidalija įvairiuose organuose per vidutinę
žmogaus gyvenimo trukmę.
Šis savaiminio atsinaujinimo procesas natūraliai vyksta
organizme ir padeda pakeisti žūvančias organų ląsteles.
Mokslininkai seniai žinojo, kad vėžys gali išsivystyti, kai
kamieninių ląstelių genome įvyksta atsitiktinių pokyčių,
vadinamų mutacijomis.
Tačiau šioje studijoje pirmą kartą mėginta išsiaiškinti,
kokią vėžio atvejų dalį lemia atsitiktinė mutagenezė, lyginant
su paveldimų arba aplinkos veiksnių sukeliamais onkologiniais
susirgimais.
Apie 22 tipų vėžiniai navikai, išsivystantys tirtuose 31
rūšies audiniuose, gali būti paaiškinami atsitiktinėmis
mutacijomis, nurodė studijos autoriai.
Tiriant kitas devynias vėžio atmainas, nustatyta, kad „jų
dažnumas didesnis negu prognozuojamas pagal „nesėkmę“, todėl
tikriausiai jos išsivysto dėl nesėkmės derinio su aplinkos arba
paveldimais veiksniais“, pažymėjo universitetas.
Tarp tų devynių atmainų minimas plaučių ir odos vėžys,
kurį lemia tabako dūmų ir saulės spindulių poveikis, taip pat kai
kurios onkologinės ligos, siejamos su paveldimumu.
Šios išvados reiškia, kad dar didesnis dėmesys turi būti
skiriamas ankstyvų vėžio stadijų diagnostikai ir tyrimams,
galintiems aptikti tuos žalingus atsitiktinius genomo pokyčius dar
prieš išsivystant sunkiai ligai.
„Pakeisti gyvenimo būdą ir įpročius būtų labai naudinga,
siekiant išvengti tam tikrų atmainų vėžio, bet galbūt mažiau
veiksminga, saugantis nuo daugelio kitų“, – sakė biomatematikas
Cristianas Tomasetti, Johnso Hopkinso
universiteto Medicinos mokyklos ir Bloombergo sveikatos
apsaugos mokyklos onkologijos profesorius.
„Mums reikėtų skirti daugiau išteklių ieškant būdų, kaip
aptikti tokius ankstyvos, pagydomos stadijos vėžio atvejus“, –
pabrėžė jis.
Krūtų ir prostatos vėžys į šiuos tyrimus nebuvo įtrauktas,
nes literatūroje nebuvo paskelbta pakankamai patikimų duomenų apie
kamieninių ląstelių dalijimosi spartą tuose organuose, nurodė
autoriai.