Anot medikų, lyginant su kitomis onkoginekologinėmis ligomis, gimdos kaklelio vėžys yra mažiausiai fatališka liga. Tai reiškia, kad ligai nebūdingas paveldimumas, ji ilgai vystosi, žinomi rizikos veiksniai ir svarbiausia, kad jų galima išvengti atliekant prevencinius tyrimus.
Lietuva pirmauja pagal sergamumą
Gimdos kaklelio vėžys – liga kurios, pasinaudojus šiandien Lietuvoje prieinamomis prevencinėmis priemonėmis, galima išvengti. Deja, nepaisant tiek valstybės pastangų, tiek naujausių Lietuvoje atsiradusių prevencinių tyrimų, Lietuvoje ši liga yra antra labiausiai paplitusi moterų onkoginekologinė liga Lietuvoje.
Gimdos kaklelio navikai susidaro vykstant nekontroliuojamiems ląstelių pokyčiams, t.y., neribotam jų dauginimuisi, kuomet ir susiformuoja ląstelių sankaupa – navikas.
Gimdos kaklelio vėžys prasideda gimdos kaklelyje, kuris yra išklotas plokščio ir liaukinio epitelio ląstelių sluoksniu. Esant ikivėžinei būklei, pastebimi pirmieji ląstelių pokyčiai, kurie signalizuoja naviko atsiradimo pradžią.
Išskiriami du pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio tipai:
– Plokščialąstelinis vėžys – vystosi iš plokščio epitelio ląstelių ir sudaro apie 80–90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
– Adenokarcinoma – vystosi iš liaukinių ląstelių ir sudaro apie 10–20 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp ES šalių.
Susirgimo rizika
Gimdos kaklelio vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra žinoma. Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 100 ŽPV tipų (genotipų) pavojingų žmogui, tačiau tik 14–a jų siejami su didele gimdos kaklelio vėžio rizika – jie sukelia 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Net 70 ligos atvejų sukelia didžiausios rizikos 16 ir 18 ŽPV tipai.
Užsikrėsti ŽPV gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris. Mokslininkų nustatyti tam tikri rizikos veiksniai, padidinantys tikimybę moteriai užsikrėsti gimdos kaklelio vėžį sukeliančiu ŽPV:
– Rizika užsikrėsti ŽPV tiesiogiai priklauso nuo asmens lytinių partnerių skaičiaus bei asmens lytinio partnerio turimų kitų lytinių partnerių skaičiaus: kuo jų daugiau – tuo rizika didesnė. (Tai paaiškina, kodėl galima užsikrėsti ir nuo vieno vienintelio partnerio – vieno partnerio rizika persiduoda kitam lytiniam partneriui.)
– ŽPV susirgimo rizika priklauso ir nuo gimdymų skaičiaus – virusas lengviau ir greičiau pažeidžia tą vietą, kur gimdymo metu buvo pažeistas kaklelis.
– Užsikrėsti galima ir nesimylint, bet turėjus itin artimą kontaktą su kitu asmeniu, kuris infekuotas ŽPV.
Kiti veiksniai, lemiantys ikivėžinių pakitimų atsiradimą:
– Rūkymas 2 kartus padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tabako degimo produktai pažeidžia gimdos kaklelio ląstelių struktūrą bei silpnina organizmo imunitetą. Ši rizika siejama su ilgalaikiu ir intensyviu rūkymu bei buvimu tabako dūmais pripildytoje aplinkoje. Nustojusioms rūkyti moterims dažnai išnyksta ir pažeidimai, kurie buvo nustatyti gimdos kaklelyje.
– Ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didėja, jei hormoninius kontraceptikus vartoja moteris jau užsikrėtusi ŽPV. Hormoniniai kontraceptikai mažina viruso savaiminio išnykimo galimybę slopindami imunitetą. Rizikos didėjimas yra siejamas su hormoninių kontraceptikų vartojimo trukme.
– Imuninės sistemos silpnumas dėl specifinių vaistų vartojamų gydant autoimunines ligas bei po organų transplantacijos (rizika didėja du kartus). Užsikrėtimas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV/AIDS) riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidina 6 kartus.
Ligos požymiai
Nors daugeliu atvejų ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai aiškių simptomų nesukelia, tačiau požymius, kurie gali signalizuoti apie pavojingą ligą, pastebėti galima:
– kraujavimas tarp mėnesinių;
– kraujavimas po lytinių santykių, dušo ar ginekologinio tyrimo;
– dubens skausmas nesusijęs su menstruacijomis;
– neįprastos išskyros su kraujo priemaiša ar be jo, kurios gali būti nemalonaus kvapo;
– padažnėjęs šlapinimasis ar nevalingas šlapimo ištekėjimas;
– skausmas šlapinantis.
Visi šie simptomai turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją.
Gydymo būdai
Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia nuo to, kokie – nežymūs ar žymūs – intraepiteliniai pokyčiai buvo nustatyti. Gydymas priklauso ir nuo to, ar moteris yra užsikrėtusi didelės onkologinės rizikos ŽPV. Reikšmės gydymo pasirinkimui turi ir moters amžius, bendra jos sveikatos būklė, jos noras ar nenoras ateityje turėti vaikų. Ikivėžiniai pakitimai gali būti gydomi išpjaunant ar suardant gimdos kaklelio pokyčius (atliekant kriochirurgiją (patologinio audinio suardymas šalčiu), kauterizaciją (prideginimas ar išpjovimas elektra, kitaip vadinama diatermija) bei lazerio chirurgiją (išgarinimas ar išpjovimas lazeriu). Šiais gydymo būdais pakitęs audinys sunaikinamas arba pašalinamas. Dažniausiai pakitę audiniai šalinami atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją. Toks gydymas naudingas tuo, kad kartu pašalinami ir giliau esantys gimdos kaklelio audiniai, t. y. iš karto atliekamas ir gydymas, ir biopsija. Visa gauta medžiaga ištiriama, įsitikinama, ar iš tiesų tai tik ikivėžiniai pokyčiai.
Gydant gimdos kaklelio vėžį, dažniausiai taikomas chirurginis, spindulinis ar chemospindulinis gydymas.
Chirurginio gydymo metu siekiama mechaniškai pašalinti ligos paveiktus gimdos kaklelio audinius ar net visą gimdą su ją supančiais audiniais bei limfmazgiais. Kai liga nustatoma ankstyvųjų stadijų (vėžys yra tik pačiame gimdos kaklelio paviršiuje), atliekama nedidelės apimties operacija – gimdos kaklelio konizacija. Jei vėžys yra giliau įsiskverbęs į gimdos kaklelio audinius, atliekama gerokai didesnės apimties radikali operacija – pašalinama visa gimda, ją palaikantys aplinkiniai raiščiai, dalis makšties, dubens limfmazgiai. Kiaušidės atsakingos už moters lytinių hormonų gamybą ir moteriškumą dažniausiai išsaugomos.
Spindulinė terapija (radioterapija) – tai gydymas, paprastai vadinamas švitinimu. Radioterapija taikoma, kai gimdos kaklelio vėžys yra išplitęs už gimdos kaklelio ribų į šalimais esančius audinius, kai dėl tam tikrų priežasčių negalima taikyti chirurginio gydymo ar kai pacientė atsisako operuotis.
Kartais spindulinė terapija yra derinama su chemoterapija ir tai vadinama chemospinduliniu gydymu. Šis gydymo būdas dažniausiai skiriamas, kai ligos židinys yra didesnis nei 4 cm diametro arba liga plinta už gimdos kaklelio ribų.
Chemoterapija – tai gydymas priešvėžiniais vaistais, naikinančiais vėžio ląsteles. Šis gydymo metodas dažniausiai naudojamas tada, kai vėžys yra išplitęs į kitus organus ar atsinaujina po gydymo. Chemoterapija atliekama ciklais: po gydymo ciklo daroma pertrauka, kad organizmas atgautų jėgas, po to vėl seka chemoterapijos ciklas ir t.t.
Veikia prevencijos programa
Lietuvoje jau dešimtmetį veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25–60 amžiaus moterys yra kviečiamos išsitirti įprastiniu citologiniu PAP tyrimu. 2013 m. duomenimis, bent vieną kartą programoje sudalyvavo jau daugiau nei 617 tūkst. moterų. „Skaičiai išties neblogi. Tačiau svarbu tai, kad moterys turi nepamiršti, kad atlikti tyrimą yra būtina kas trejus metus“, – akcentavo prof. dr. Daiva Vaitkienė.
Nuolat ieškoma naujų ir tikslesnių prevencinių metodų. Gera žinia moterims, kad Valstybinė ligonių kasa ir organizacinis komitetas jau kelintą mėnesį diskutuoja ir ieško būdų, kaip pagerinti patikros programą. Svarstoma galimybė į dabar veikiančią programą įtraukti tikslesnį, skystųjų terpių, tyrimą bei ŽPV tyrimą tam tikrai patologijų grupei.
Visgi PAP tyrimo ne visada pakanka. Remiantis klinikiniais tyrimais, kas trečias gimdos kaklelio vėžio atvejis nustatomas moterims, kurios buvo ištirtos įprastiniu PAP tyrimu ir rezultatas buvo neigiamas (t.y. ląstelės normalios, be pakitimų). Kadangi net 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV), medikai atkreipia dėmesį į ŽPV tyrimo svarbą: „Sužinoti, ar moteris turi ligą sukeliantį virusą, galima atlikus ŽPV tyrimą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad 80 proc. pasaulio dailiosios lyties atstovių kažkuriuo metu užsikrečia ŽPV, tačiau tai nereiškia , kad jos suserga gimdos kaklelio vėžiu. Taigi net ir nustačius jo infekciją reikia ne stresuoti, o tik imtis papildomų prevencinių priemonių – reguliariai atlikti privalomus tyrimus ir lankytis pas savo ginekologą. Jokių būdu negalima dingti iš gydytojo akiračio“, – akcentavo gydytoja akušerė ginekologė dr. Rūta Kurtinaitienė.
Jai antrino prof. D.Vaitkienė: „Svarbu tai, kad kiekviena moteris, gavusi neigiamą atsakymą dėl ŽPV ir citologinio tyrimų, neužmigtų ant laurų ir nepamirštų kelio pas ginekologą. Praktikoje susiduriame su atvejais, kuomet pas mus sugrįžta moterys, kurioms nustatome ligą, nors dar prieš 5 metus citologinis tyrimas buvo geras (tuomet ŽPV tyrimai dar nebuvo tiek žinomi ir populiarūs). Kadangi gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, šias moteris mes dar turime galimybę išgelbėti.“
Taigi anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus leidžia ne tik PAP tyrimas (tiek įprastas citologinis, tiek skystoje terpėje), bet ir didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas. Šiuos tyrimus moterys gali atlikti apsilankiusios pas ginekologą. Deja, ankstesnių visuomenės apklausų rezultatai yra parodę, kad profilaktiškai pas ginekologą lankosi tik pusė moterų.
Anot gydytojos R.Kurtinaitienės, moterys, paklaustos, kodėl nesilanko pas ginekologą profilaktiškai ir kodėl delsia atlikti prevencinius tyrimus, priežasčių vardina ne vieną: „Neturėjau laiko, esu labai užimta, užsisukau buityje, prižiūrėjau vaikus, toli gyvenu nuo medicinos įstaigos, tiesiog pamiršau ar geriau jaučiausi – taip atsako moterys, kai paklausiame jų, kodėl apsilankė tik dabar. Tačiau negalima visos kaltės suversti moterims. Valstybė taip pat turėtų įvairiomis priemonėmis priminti moterims apie patikros programą, o gydytojai – apie visus tyrimus, kuriuos moteris gali atlikti ne tik nemokamai, bet ir savo iniciatyva.“
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė minima kasmet paskutinę sausio savaitę. Ši liga yra antras labiausiai paplitęs moterų vėžys visame pasaulyje.
