– Ar gimdos gleivinės vėžys – aktuali problema Lietuvoje?
– Gimdos gleivinės arba endometriumo vėžys – viena dažniausių piktybinių ginekologinių patologijų išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Tai vienas dažniausių lyties organų piktybinių navikų ir tarp Lietuvos moterų. Sergamumas endometriumo vėžiu kasmet auga.
Nors diagnozavus gimdos gleivinės vėžį ankstyvos stadijos iki penkerių metų išgyvena iki 75 proc. ligonių, remiantis statistika, kasmet vien Europoje nuo šios ligos miršta apie 9 tūkst. moterų, pasaulyje – apie 42 tūkst. Taigi, didėjant sergamumui endometriumo vėžiu, labai aktualia problema tampa ankstyva endometriumo neoplazijų diagnostika.
– Kokio amžiaus moterys dažniausiai suserga?
– Endometriumo vėžys daugiau nei 90 proc. atvejų diagnozuojamas moterims, vyresnėms kaip 50 metų. Dažniausiai šia liga serga 55–65 metų moterys. Moterys nuo 40 iki 50 metų dažniau serga ikivėžinėmis gimdos gleivinės vėžio ligomis arba būklėmis, kurias laiku diagnozavus, jos gali būti sėkmingai gydomos ir neprogresuoja į vėžį.
– Kokie yra rizikos veiksniai?
– Svarbiausi gimdos gleivinės vėžio rizikos veiksniai yra nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Esant didesniam nei 25 KMI, rizika susirgti šia liga padidėja dvigubai, o esant didesniam nei 30 KMI – net 4 kartus.
Kiti rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms moterims. Ligai gali daryti įtaką ir ankstyva menarchė, vėlyva menopauzė, užsitęsusi anovuliacija premenopauzės laikotarpiu ir pan. – t.y. veiksniai, susiję su ilgalaikiu padidėjusiu estrogenų kiekių moters organizme.
– Kokie pagrindiniai simptomai?
– Svarbiausias ankstyvojo endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas arba pakitusios, pagausėjusios, vandeningos su kraujo priemaišomis išskyros iš gimdos. Tai pasireiškia 95 proc. atvejų. Būtent dėl kraujavimo ši liga diagnozuojama anksti (I stadijos liga diagnozuojama 70–80 procentų ligonių).
Tačiau simptomų gali ir nebūti, todėl brandaus amžiaus moterims ypač svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ginekologą. Taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją atsiradus kraujavimui menopauzės laikotarpiu, kai jo jau neturėtų būti. Tada galima šią ligą laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti.
Kai kurios moterys vis dėlto delsia kelis mėnesius ar net metus ir nesikreipia į ginekologus, manydamos, kad pasibaigusios menstruacijos vėl prasidėjo. Tačiau taip negali būti, todėl, atsiradus pomenopauziniam kraujavimui, reikėtų nedelsiant atvykti pasitikrinti.
Kita vertus, prasidėjus kraujavimui po menopauzės, nereikia labai panikuoti, nes kraujavimo priežastis gali būti ne tik gimdos vėžys, bet ir polipai, miomos, atrofiniai pokyčiai. Man įsiminė vienas atvejis, kai pacientė atvyko labai nusiminusi, kelias naktis nemiegojusi, netgi surašiusi testamentą, o atlikus tyrimus paaiškėjo, kad kraujavimą jai sukėlė didelis nepiktybinis endometriumo polipas, kurio gydymas yra visai nesudėtingas.
– Kaip diagnozuojama ši liga?
– Visoms moterims, kurios kreipiasi dėl pomenopauzinio kraujavimo, pirmiausia rekomenduojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, nes gimdos kaklelio vėžys taip pat gali sukelti kraujavimą po menopauzės.
Toliau atliekamas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TVU). Gydytojas ginekologas, atlikęs šį tyrimą, jau gali įtarti gimdos vėžį. Tuomet diagnozei patikslinti atliekama gimdos biopsija. Tai dažniausiai visiškai neskausminga procedūra, kai specialiu plonu (2 mm skersmens) kateteriu išsiurbiamas nedidelis kiekis medžiagos iš gimdos ertmės ir ji siunčiama ištirti gydytojui patologui. Po kelių dienų gaunamas atsakymas.
Tiesa, kartais tenka atlikti gimdos gleivinės abraziją ar histeroskopiją, tačiau dažniausiai gimdos gleivinės vėžys diagnozuojamas atliekant biopsiją.
– Kas padeda diferencijuoti ir patikslinti kraujavimo priežastis?
– Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys diagnozuojamas tik apie 10 proc. moterų, kurios tiriamos del pomenopauzinio kraujavimo (PMK). Kraujavimas ar kraujingos išskyros iš gimdos pomenopauzės laikotarpiu vertinami kaip tikėtini endometriumo vežio požymiai, kol nepatvirtinta kita kraujavimo priežastis. Tačiau, kaip jau minėjau, gali būti ir daugybė kitų kraujavimo priežasčių.
Diagnozę patikslinti padeda hidrosonografija arba sonohisterografija. Tai yra paprastas, neskausmingas transvaginalinio ultragarsinio tyrimo papildymas, kai naudojant ploną kateterį (2 mm skersmens) į gimdos ertmę suleidžiama sterilaus fiziologinio arba specialaus gelio, ir tai padeda gydytojui ginekologui ultragarsinio tyrimo metu apžiūrėti gimdos ertmę bei diagnozuoti kitas kraujavimo priežastis. Dažniausiai tai yra gimdos gleivinės polipai ir miomos.
– Ar yra gimdos gleivinės vėžio patikros programa? Kokia galėtų būti šios ligos profilaktika?
– Deja, nei Lietuvoje, nei kitose šalyse gimdos gleivinės vėžio patikros programų nėra.
Kad užkirstų kelią šiai ligai, pirmiausia patarčiau moterims sveikai gyventi, reguliuoti svorį, būti fiziškai aktyvioms ir rūpintis savo sveikata.
Labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą, nes laiku diagnozuotai ligai išgydyti dažniausiai nereikia nei chemoterapijos, nei spindulinės terapijos – užtenka tik chirurginio gydymo, kurio metodai šiuo metu yra stipriai patobulėję, tausojantys, atliekant tik minimalius pjūvius.
