Tris vaikus auginančio 34 metų Regimanto šeima gyvena viltimi – jei jie gaus vaistų, gal pavyks sustabdyti klastingą melanomą, kuri vyrą užklupo jau antrąkart.
Apgamas nekraujavo ir nekėlė įtarimų
Pirmoji Regimanto kaktomuša su liga įvyko 2008 metais. Namiškiams pastebėjus įtartiną nemenką apgamą jaunas vyras nuvyko pas medikus jo išsitirti. Nors apgamas netrukdė, nekraujavo, buvo nutarta jį pašalinti.
Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojai jį pašalino ir išsiuntė į laboratoriją ištirti.
Po savaitės į Molėtus atskriejo baisi žinia: Regimantui – melanoma, pats agresyviausias odos vėžys.
„Visą šeimą apėmė siaubas – tai buvo smūgis ir sūnui, ir mums. Regimantas vėl buvo iškviestas pas medikus į Onkologijos institutą (dabar – Nacionalinis vėžio institutas).
Jam buvo atlikta dar viena operacija – ta pati vieta buvo išoperuota antrą kartą.
Po kurio laiko buvo pranešta, kad mums pasisekė, – ligos požymių nebėra, o sūnus įrašytas į onkologinių ligonių įskaitą“, – pasakojo Regimanto tėvas.
Melanoma nebuvo įaugusi labai giliai – 1,3 milimetro. Tai reiškė, kad egzistuoja maždaug 25 proc. tikimybė, jog liga gali atsinaujinti.
Apie ligą ir pamiršo
Regimantas tikrinosi kas tris, paskui – kas šešis mėnesius, dar vėliau – kas metus. Taip be ligos praėjo penkeri metai – terminas, kai onkologai žmogų ima laikyti pasveikusiu.
Visa vyro šeima pamiršo negandas, o Regimantas dirbo, augino vaikus, planavo ateitį.
Tačiau ramybę sugriovė su netikėta jėga grįžusi piktybinė liga. Po pastarųjų žiemos švenčių Regimantas pasijuto blogai – jam vis labiau skaudėjo skrandį ir dešinį šoną.
Vyras užsiregistravo atlikti gastroenterologinį tyrimą, tačiau netikėtai jį surietė gripas.
Skrandį ir pilvą ėmė skaudėti dar labiau. Regimantui staiga padidėjo pilvas, jame ėmė kauptis skysčiai, vyro būklė blogėjo kone valandomis.
Nebegalėdamas iškęsti skausmo molėtiškis išsikvietė greitosios pagalbos medikus, o jie vyrą nugabeno į Santariškių klinikas. Medikai pradėjo tyrimus.
„Mes jau buvome pamiršę melanomą. Tuo labiau kad visus tuos metus sūnus darė visus gydytojų skirtus tyrimus ir viskas buvo gerai.
Tad kai Santariškių medikai, atlikę histologinį tyrimą, mums pasakė, jog sūnaus kepenys labai pažeistos, kad metastazių yra ir skrandyje, buvome priblokšti“, – sunkias akimirkas prisimena tėvas.
Nebuvo galima nei operuoti, nei taikyti chemoterapijos
Gal dešimt dienų Regimantui buvo leidžiami nuskausminamieji ir atliekami vis kiti tyrimai.
„Mes buvome apimti panikos. Nebuvo galima taikyti jokio gydymo – nei operacijos, nei įprastos chemoterapijos. Ligonis nebūtų to ištvėręs.
Bet vienas gydytojas pasiūlė, kad mūsų sūnaus atveju, kai randama tam tikra geno mutacija, galima taikyti taikinių terapiją. Ji, kitaip nei chemoterapija, neveikia sveikų organizmo ląstelių, tik navikines.
Tačiau šie vaistai nėra kompensuojami. Mums patiems surinkti lėšų visam gydymo kursui neįmanoma“, – atviravo molėtiškis.
Pirmąją vaistų dozę šeima nupirko už savo lėšas. Regimantas buvo išleistas gydytis į namus.
„Ir štai ketvirta savaitė, kai jam vis geriau“, – tėvo akyse sušvito viltis.
Regimantui jau atslūgo skausmai, sumažėjo ir kepenys, kurios buvo padidėjusios net 22 centimetrais.
„Matome, kad vaistai padeda, bet juos vartoti gali tekti nuo pusės iki poros metų. Kol buvo vykdomi klinikiniai tyrimai, pacientai galėjo gauti šių efektyvių vaistų. Tyrimai baigėsi, vaistų nauda buvo patvirtinta, tačiau dabar šis gydymas vis dar neprieinamas, nes vaistai nekompensuojami. Ką daryti?“ – klausė molėtiškis.
Atsitrenkė į abejingumo sieną
Tėvas ėmė belstis į valdžios atstovų duris.
Apsilankė pas sveikatos apsaugos ministrę, Vyriausybėje, bet visur pasijuto tarsi atsitrenkęs į uždarytas duris.
Molėtiškis bandė kreiptis ir į Valstybinę ligonių kasą, kurioje sudaryta komisija svarsto dėl vaistų kompensavimo sergantiems retomis ligomis.
„Ten sulaukėme atsakymo: melanoma – ne reta liga.
Ir nors mūsų sūnui buvo nustatyta BRAF V600 mutacija, kuri aptinkama tik daliai pacientų, valdininkai mums atsisako kompensuoti taikinių terapiją“, – skundėsi molėtiškis.
Jam skaudu girdėti iš pareigūnų, kad Lietuvoje mokami maži sveikatos draudimo mokesčiai, kad čia kompensuojama bene daugiausia vaistų.
„Visa mūsų šeima mokėjo ir moka mokesčius. Tokia didelė bėda prispaudė pirmą kartą. Ir pirmą kartą kreipiamės pagalbos. Negi nesulauksime?“ – klausė vyras.
Molėtiškiams dar liko viena viltis – kad taikinių terapija pažengusiai melanomai gydyti pagaliau bus kompensuojama tiems pacientams, kuriems labiausiai reikia šio gydymo metodo.
Klastinga liga gali būti diagnozuota laiku
Kaip laiku pastebėti melanomą? Ir ko gali tikėtis pacientai, kuriems diagnozuota ši liga? Apie tai – pokalbis su Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadove profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene.
– Daugelis bijo melanomos diagnozės, nes tai pats pavojingiausias odos vėžys.
– Noriu nuraminti – pašalinus ankstyvųjų stadijų iki 1 mm storio odos melanomos naviką prognozė yra gera: 90-97 proc. pacientų gyvena 10 metų.
Nustačius melanomą pačioje ligos pradžioje, ją pašalinus, žmogui nereikia taikyti jokio gydymo, tik būtina toliau stebėti.
– Ar dažni atvejai, kai pacientai pas jus patenka ligai vos tik prasidėjus?
– Lietuvoje pastaruoju metu daugėja ankstyvosios stadijos melanomos atvejų. Žmonės sukruto – stebi save, reguliariai tikrina apgamus. Gydytojai aktyviai dalyvauja profilaktiniuose patikrinimuose, šalina apgamus, turinčius didelę tikimybę supiktybėti, sugeba anksti diagnozuoti ligą.
Tačiau liūdina tai, kad nemažėja toli pažengusios melanomos atvejų, – labai didelė pacientų dalis pas medikus patenka per vėlai.
Šiais laikais niekas neturėtų mirti nuo per vėlai diagnozuoto odos vėžio. Ankstyvoji melanomos diagnostika bei skubus pirminio naviko chirurginis pašalinimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gyvenimo trukmę.
Tačiau vis dar būna atvejų, kai ateina žmogus, nepastebėjęs didžiulės melanomos. Neretai atkreipia į ją dėmesį tik tada, kai ji pradeda kraujuoti ir tepti drabužius.
– Dėl kokių požymių reikėtų sunerimti?
– Reikia stebėti savo odą, laiku pastebėti naujus darinius, apgamus. Jeigu atsiranda bent menkiausias neįprastas apgamo kontūro, spalvos ar dydžio pokytis, būtina kreiptis į gydytojus – tai gali išgelbėti gyvybę arba padėti išvengti ilgo ir varginančio gydymo.
– Kokios pagalbos gali tikėtis žmogus, kuriam ligos nepavyko pagauti anksti? Kas jo laukia?
– Be chirurginio gydymo, taikoma imunoterapija, chemoterapija ir taikinių terapija. Mokslininkams atradus melanomos ląstelių genų DNR pakitimus, vadinamąsias mutacijas, buvo sukurti vaistai, kurie veikia tiktai taikinius – genetiškai pakitusias ląsteles. Jų veikimas skiriasi nuo įprastos chemoterapijos poveikio.
Maždaug pusei melanoma susirgusių pacientų nustatomas vėžio atsiradimą skatinantis BRAF geno pakitimas. Taikinių terapija veikia tik tas ląsteles, kurios turi pakitusį geną.
Odos vėžio diagnozė: žingsnis po žingsnio
Melanoma Lietuvoje kasmet suserga daugiau nei 300 žmonių. Daugiau nei 100 žmonių kasmet miršta dėl pažengusios melanomos.
Įtarus melanomą pirmiausia pacientą apžiūri gydytojas, atlieka dermatoskopiją, pašalina darinį ir jį ištiria.
Pažengusios ligos atveju būtina atlikti radiologinius viso organizmo tyrimus, ar liga nėra išplitusi į kitus organus.
Taip pat rekomenduojama atlikti BRAF geno mutacijos tyrimą. Jis atliekamas tiems, kurių liga yra pažengusi. Tyrimas nustato naviko ląstelės geno mutaciją. Jeigu ji aptinkama, galima tikėtis, kad veiks tam tikri vaistai, vadinamieji BRAF inhibitoriai. Šių vaistų taikinys – tik tos ląstelės, kurios turi pakitusį BRAF geną.
Ankstyvųjų stadijų melanomai gydyti šie vaistai nėra taikomi.