Vėžio profilaktika – tai įvairių priemonių, padedančių išvengti susirgimo onkologine liga, visuma. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti arba sėkmingai išgydyti, jei būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės. Viena iš jų – ankstyvoji diagnostika. Taip pat visuomenėje vyrauja nuostata, kad vėžio profilaktika – gydytojų rūpestis. Tik suvienijus gydytojų ir visuomenės pastangas atsiranda daugiau šansų nesusirgti onkologine liga, o susirgus – kuo anksčiau ją nustatyti ir gydyti. Todėl būtina, kad visuomenė pakankamai žinotų apie vėžio profilaktiką, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai taikytų žinias savo kasdieniame gyvenime. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis vėžio prevencinėmis programomis.
1. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa.
Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa.
Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
3. Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
4. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa.
Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos apie vėžio prevencines programas gali suteikti šeimos gydytojas.
