2005-2015 metais Lietuvoje registruotas 41 įvežtinės maliarijos susirgimas, 2 mirties nuo tropinės maliarijos atvejai. Dažniausiai užsikrečia keliautojai, išvykę dirbti į endemines vietoves. Maliarija yra gyvybei grėsminga liga. Įtarus ją, skubiai turi būti atlikti parazitologiniai kraujo tyrimai ir nedelsiant pradėtas gydymas.
Kaip užsikrečiama maliarija
Ligos sukėlėjus perneša Anopheles genties uodų patelės. Užsikrėtusiam uodui siurbiant kraują, su jo seilėmis, į žmogaus kraują patenka maliarijos parazitai, jie nunešami į kepenis, kuriose dauginasi. Vėliau parazitai išsilaisvina į kraują ir įsiskverbia į eritrocitus.
Eritrocituose sukėlėjai dauginasi geometrine progresija, kol šie sprogsta, išmesdami naują parazitų bangą į kraują, galinčią ir vėl pažeisti sveikus eritrocitus.
Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patenkantys parazitai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia drugio priepuolius. Tokie ciklai kartojasi kas 48 – 72 val., sukeldami periodinius maliarinio drugio priepuolius.
Maliarijos sukėlėjai ir jų paplitimas
Maliarijos sukėlėjai yra keturių rūšių, jie skiriasi savo morfologija bei sukeliamos ligos sunkumu. Tropinę maliariją sukelia Plasmodium falciparum, trečiadienę maliariją – Plasmodium vivax; ovalinę maliariją – Plasmodium ovale, ketvirtadienę maliariją – Plasmodium malariae.
Gyvybei pavojingiausios – tropinės maliarijos sukėlėjas – Plasmodium falciparum yra plačiausiai paplitęs pasaulyje. Šiam parazitui dažniausiai susidaro antimaliarinių vaistų atsparumas. Apie pusiaują šis sukėlėjas išplitęs visus metus, subtropiniuose kraštuose nustatomas tik šiltuoju ir drėgnuoju laikotarpiais. Europoje apie 80 proc. įvežtinės maliarijos atvejų būna sukelti Plasmodium falciparum.
Trečiadienės maliarijos sukėlėjas Plasmodium vivax – labiausiai išplitęs Pietų Amerikoje ir Azijoje, retai nustatomas Afrikoje.
Ovale maliarijos sukėlėjas Plasmodium ovale – paplitęs Centrinėje ir Vakarų Afrikoje ir kai kuriuose Ramiojo vandenyno regionuose. Ketvirtadienės maliarijos sukėlėjas Plasmodium malariae – paplitęs Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje, tačiau sukelia pavienius susirgimo atvejus.
Maliarijos simptomai
Maliarijos simptomų atsiranda po kelių ar keliolikos savaičių po užsikrėtimo. Kiekvienos rūšies Plasmodium spp. turi savo tipišką inkubacinį laikotarpį. Užsikrėtus tropinės maliarijos parazitais, inkubacinis periodas trunka 5–14 dienų, apie 90 proc. atvejų iki 2 mėn., ketvirtadienės maliarijos parazitais –18–40 dienų, trečiadienės ir ovalinės maliarijos parazitais – 8–17 dienų.
Trečiadienės ir ovale maliarijos atveju kepenyse gali susidaryti „snaudžiantys“ parazitai, kurie sukelia vėlyvus, po 6-12 mėn. ligos pasireiškimus. Pasibaigus inkubaciniam periodui, parazitai iš kepenų pereina į kraują ir prasiskverbia į eritrocitus.
Pirmieji maliarijos simptomai gali būti panašūs į gripą ar kitas peršalimo ligas. Beveik visiems asmenims, užsikrėtusiems maliarija, pasireiškia galvos skausmas, gali būti kosulys, nuovargis, bendras negalavimas, sąnarių ir raumenų skausmas.
Kiti rečiau atsirandantys maliarijos simptomai yra anoreksija, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gelta.
Maliarijai būdingas kas 48 arba 72 val. besikartojantys maliarinio „drugio“ priepuoliai – 1 val. trunkantis šaltkrėtis, 2–4 val. – karščiavimas, apie 4 val. – prakaitavimas, lydimas nerimo, apatijos, galvos ir raumenų skausmo, viduriavimo, vėmimo. Susirgus Plasmodium falciparum sukelta maliarija gresia sunkios komplikacijos, o negydant – mirtis.
Maliarijos laboratorinė diagnostika
Grįžus iš endeminės maliarijos vietovės ir sukarščiavus, nedelsiant būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti parazitologinius kraujo tyrimus dėl maliarijos.
Maliarija laboratoriškai patvirtinama mikroskopu tiriant storo kraujo lašo ir kraujo tepinėlio preparatus. Eritrocituose ieškoma maliarijos parazitų, nustatoma sukėlėjo rūšis, apskaičiuojamas pažeistų eritrocitų procentas. Kraujo tyrimai trunka 1-4 val. Skubiam maliarijos patvirtinimui gali būti atliekamas Plasmodium antigenų kraujyje nustatymo testas. Šiuo tyrimu rezultatai gaunami per 20 min.
Kai pacientas nereguliariai vartojo priešmaliarinius vaistus, grįžo iš šalių, kur nustatyta atsparių vaistams maliarijos rūšių, parazitų kraujyje gali būti nedaug, todėl jei nerandama parazitų, o maliarijos įtarimas išlieka, kraujo tyrimai kartojami kas 6-12 val. keletą dienų. Didžiausia tikimybė maliarijos sukėlėjus aptikti kraujyje tuoj po įvykusio karščiavimo priepuolio. Inkubacinio periodo metu, kol parazitai „tūno" tik kepenyse, šiuos tyrimus atlikti netikslinga.
