Dažnai pamirštame, kad mūsų kūnui reikia daug vandens. Specialistų teigimu, kiekvieną diena moteris turėtų išgerti 2 litrus vandens, vyras – 2,5 litro. Dar daugiau vandens turėtume gerti karštomis dienomis arba, kai pasireiškia tam tikri negalavimai, pavyzdžiui, viduriavimas.
Vienas dažniausių dehidratacijos simptomų – džiūstanti burna. Tuo metu jaučiamas troškulys, silpnumas, sunku susikoncentruoti, kontroliuoti emocijas, atmintį. Kartais atsiranda problemos šlapinantis ar tuštinantis. Kartais žmogus alpsta.
Hipoglikemija
Džiūstanti burna dažniai taip pat gali būti perspėjimas, kad mūsų organizme staiga nukrito cukraus lygis, vadinamas hipoglikemija. Nors dažniausiai taip atsitinka žmonėms, sergantiems diabetu (nepavalgius, po didesnio fizinio krūvio), bet gali pasitaikyti ir tiems, kurie patiria daug streso, nereguliariai maitinasi, geria daug kavos.
Hipoglikemija pasireiškia taip pat rankų ir kojų drebėjimu, gausiu prakaitavimu, stipriu alkio pojūčiu, širdies virpėjimu, galvos skausmais ar svaigimu bei nerimo jausmu.
Vaistų vartojimas
Žmonės vartoja vis daugiau vaistų, tačiau retai perskaito jų pakuotėse esančius informacinius lapelius. Todėl dažnai nustemba sužinoję, kad burnos džiovinimas ir sumažėjusi seilių gamyba gali atsirasti būtent dėl vaistų vartojimo.
Tarp vaistų, mažinančių seilių gamyba yra širdies ir kraujagyslių ligoms skirti medikamentai, antidepresantai.
Reumatoidinis artritas
Džiūstanti burna taip pat gali būti rimtų sisteminių ligų simptomu, neretai pažeidžiančių netgi širdį ar kraujagysles. Nors iki galo nėra aišku, dėl ko atsiranda sisteminė liga, tačiau daugelis tyrėjų mano, kad ji išsivysto tuomet, kai organizmas pats naikina savo ląsteles ir audinius.
Atsiranda galvos skausmai, sąnarių uždegimai ir patinimai. Įprastai pasireiškia ant pirštų, riešo, kelių, klubų, kaklo. Kai kuriais atvejais galimi laikini ligos atsitraukimo požymiai, tačiau juos gali keisti staigūs paūmėjimai, kurie daro nepataisomą žalą organizmui.
Sjögreno sindromas
Tai dažna džiūstančios burnos priežastys ypač moterims. Sjögreno sindromas yra autoimuninė liga, kuri sukelia lėtinį ašarų ir sielių liaukų uždegimą. Sausumo pojūtis atsiranda ne tik burnoje, bet ir akyse, nosyje, ryklėje bei makštyje.
Šią ligą lydi ir kiti simptomai – nuovargis, sąnarių skausmas. Taip pat būdingi požymiai – pamėlusios rankos, pirštų skausmai, kurie padidėja esant žemai oro temperatūrai ar susijaudinus.
„Akmenys“ seilių liaukose
Problema prasideda tuomet, kai seilių liaukose susikaupia akmenys. Dauguma akmenų susidaro pažandės liaukose ir taip blokuoja seilių išskyrimą. Dažniausiai šią problemą pastebime valgydami. Seilių liaukos gamina daug seilių, tačiau jie nepatenka į burną. Burna džiūsta, o mes jaučiame skausmą, patinimą.
Akmenys gali sukelti infekciją. Dažniausiai jie pašalinami chirurginiu būdu.
Piktnaudžiavimas alkoholiu
Neretai po audringo vakarėlio pabundame jausdami, jog mūsų burna perdžiūvo. Per mažas seilėtekis yra viena iš piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmių. Kepenyse alkoholis oksiduojasi ir taip išskiriamas acetaldehidas, dešimt kartų nuodingesnis už alkoholį.
Jis sutrikdo kepenų veiklą, taip pat neigiamai veikia mūsų smegenis ir skrandį. Acetaldehidas yra taip pat atsakingas už burnos džiuvimą, pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, skausmą širdies plote.
Infekcijos
Labai dažnai burna džiūsta dėl aplinkoje esančių mikroorganizmų „puolimo“. Ypatingai tuo metu, jeigu mūsų imuninė sistema nusilpo, sielių liaukas įvairūs mikrobai gali paveikti daug greičiau. Kartais infekcijos išplinta toliau – į gerklę, sukeldami uždegimą.
Tuo metu taip pat sumažėja seilių išsiskyrimas, todėl patartina gerti daug skysčių. Tiesa, kartais šias infekcijas išgydyti galima tik antibiotikais.
Parengė Ana Daukševič
