Serga jauni
Nors nuo pirmų Krono ligos diagnozavimo atvejų praėjo visas šimtmetis, medikai iki šiol negali pasakyti, kodėl ji išsivysto. Manoma, kad tam įtakos turi tam tikri organizmo imuninės sistemos sutrikimai. Taip pat ir genetinis paveldėjimas, todėl dažnai Krono liga serga giminaičiai, šeimos nariai.
Krono liga dažniausiai suserga jauni žmonės, nesulaukę nė trisdešimties. Visgi daugiausia sergančiųjų yra 12-14 metų amžiaus. Pastaraisiais metais pastebimas šios ligos pasireiškimas vaikams. Krono liga kitaip dar vadinama sistemine uždegimine žarnų liga.
Lėtinis žarnų uždegimas dažniausiai paveikia apatinę dalį plonosios ir dalį gaubtinės žarnų. Tačiau gali pasireikšti ir kitose vietose, ypač vyresniems pacientams – tiesiojoje žarnoje ir išangės srityje.
Ligos simptomai gali būti įvairūs – jie priklauso nuo uždegimo sudėtingumo ir vietos, kurioje jis išsivystė. Įprastai apie Krono ligą praneša viduriavimas (išmatos būna išskirtinai nemalonaus kvapo), aštrus pilvo skausmas (panašus į skausmą apendicito metu), išangės skausmai, kraujavimas, apetito netekimas, svorio mažėjimas, karščiavimas ir nuolatinis nuovargio jausmas. Kartais pasireiškia ir tokie simptomai, kaip skausmas tulžies srityje, sąnarių skausmai, burnos išopėjimas.
Gėdinga liga
Krono ligos simptomai atsiranda ir vėl išnyksta. Paaštrėja tuomet, kai jaučiame stresą, nerimą arba po chirurginių intervencijų. Kartais pacientai pamiršta apie šią net keliems mėnesiams, tačiau nekreipti į ją dėmesio medikai nepataria, nes ligos komplikacijos gali būti labai rimtos.
Visų pirma pasireiškia skausmas, viduriavimas, arba net mirtimi galinti baigtis infekcija – sepsis. Ligos pasekmės – maisto neįsisavinimas, nes plonoji žarna nesugeba įsisavinti reikalingų maistinių medžiagų ir maisto produktų, dėl to atsiranda silpnumas, anemija arba nevaisingumas. Dėl negydomos Krono ligos gali išsivystyti gaubtinės arba tiesiosios žarnos vėžys.
Pacientams taip pat gali tapti sunku judėti, silpnėti rega.
Krono liga gali neigiamai paveikti žmonių intymų gyvenimą, paskatinti nenorą bendrauti su kitais dėl savo simptomų. Jauni žmonės neretai gėdijasi šios ligos, todėl yra linkę užsiskleisti savyje, pulti į depresiją.
Gydymas
Jeigu aukščiau minėti simptomai išlieka ilgai, būtina kreiptis į gydytoją. Tuomet atliekami įvairūs tyrimai: endoskopija, kolonoskopija. Taip pat privaloma atlikti kraujo tyrimą. Pacientui dažniausiai skiriami priešuždegiminiai vaistai, kai kuriais atvejais ir antibiotikai.
Jeigu ligos stadija pažengusi, gali prireikti ir chirurginio gydymo. Jo metu pašalinamos ypač pažeistos žarnyno dalys. Retais atvejais gali tekti pašalinti netgi visą storąją žarną.
Pacientams taip pat būtina keisti gyvenimo įpročius – nedelsiant mesti rūkyti, nevartoti alkoholio. Iš mitybos vertėtų pašalinti riebalus, kurie gali kelti žarnyno spazmus. Kuomet ligos simptomai paaštrėja reikėtų atsisakyti taip pat produktų, turinčių daug ląstelienos, nes pastarieji gali kelti viduriu pūtimus. Vertėtų padidinti suvartojamų probiotikų, angliavandenių ir baltymų kiekį.
