Kraujas nebegali tekėti
„Jei giliojoje venoje susidaro krešulys, jis užkemša kraujagyslę ir kraujas ja nebegali tekėti“, – aiškina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės II kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytoja kraujagyslių chirurgė Aušrinė Navickienė. – Dėl to galūnę ima skaudėti, ji sutinsta, įsitempia, tampa kieta, oda net blizga, pamėlsta ir labai skauda.“
Kai susidaro trombas, pavojingiausia yra pirmoji savaitė, mat tuomet didžiausia tikimybė, kad jis gali atitrūkti nuo kraujagyslės sienelių ir su kraujo srove nukeliauti į plaučius. Jeigu atitrūksta mažos krešulio dalys, jos nukeliauja į smulkias plaučių venų šakutes ir jas užkemša. Tokiu atveju žmogus gali jausti lengvą dusulį, jį gali ištikti kosulio priepuoliai.
Tačiau jeigu plaučius pasiekia didelis trombas, jis gali užkimšti didžiąją plaučių veną. „Ištikus tokiam priepuoliui žmogų gali ištikti staigi mirtis“, – teigia kraujagyslių chirurgė A.Navickienė. Pasaulyje dėl šios ligos žmogus miršta kas 37 sekundes, – per metus beveik milijonas.
Rizikuoja kiekvieną dieną
Tačiau gydytoja pabrėžia, jei trombas neatitrūksta ir nenukeliauja į plaučius, jis vis tiek daro juodą darbą. Krešuliai pažeidžia venose esančius vožtuvus, kurie leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi, ir dalis kraujo su kiekvienu širdies tvinksniu sugrįžta atgal. Dėl to gali tinti pėdos ar visos kojos, oda paruduoti ir atsirasti randelių, kartais atsiveria ilgai negyjančios ir labai skausmingos opos. Ši būklė vadinama potromboziniu sindromu.
Venų trombozė gali pažeisti venų vožtuvus. Tačiau blogiausia ne tai. Blogiausia, kad toks žmogus kiekvieną dieną rizikuoja, jog susidarys naujas trombas ir jis nukeliaus į plaučius.
„Yra žinoma, kad apie 40–50 proc. ligonių, kuriems nebuvo skirtas tinkamas gydymas, vos per tris mėnesius po pirmojo venos užsikimšimo patiria ir antrąjį“, – pasaulio statistiką primena gydytoja.
Turi gydytis visą gyvenimą
Anksčiau, kad krešulys nenukeliautų į plaučius, giliųjų venų trombozės ištikti žmonės turėdavo gulėti pakeltomis kojomis. Dabar gydymas pasikeitė – ligoniams leidžiama vaikščioti, tačiau jiems būtina mūvėti antros kompresinės klasės kojines. Jos suspaudžia venas, o kartu ir trombą, kad jis neatitrūktų ir nenukeliautų į plaučius.
Taip pat šiems žmonėms būtina vartoti vaistų. Dabar Lietuvoje visiems ligoniams skiriama pigiausio kraujo krešumą reguliuojančio vaisto varfarino. Jis kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. „Didžiausia jo yda ta, kad jis gali staigiai suskystinti kraują arba staigiai jo nebeskystinti, nors žmogus vartoja tokią pat vaisto dozę. Todėl pirmuosius tris mėnesius ligoniams kas savaitę reikia atlikti kraujo krešumo tyrimus ir pagal juos kaitalioti vaisto dozę. Bet žmones greitai atsibosta vaikščioti į polikliniką ir jie vaistą vartoja iš akies. O tai pavojinga, nes jeigu vaistas nesuskystins kraujo tiek, kiek reikėtų, nėra prasmės jo gerti. Jeigu jis suskystina per daug, gali prasidėti vidinis kraujavimas“, – teigia A.Navickienė.
Yra ir tobulesnių naujos kartos kraujo krešumą reguliuojančių vaistai, kuriuos paprasta vartoti, aišku kaip nustatyti dozę ir, dėl jų sumažėja gyvybei grėsmingų kraujavimų tikimybė. Be to, jie, skirtingai nei varfarinas, nesąveikauja su maistu, gali būti saugiai vartojami kartu su daugeliu kitų vaistų. Tačiau šiuos vaistus gali vartoti tik pasiturintys ligoniai, nes jie nekompensuojami.
„Ligoniams, kuriems yra buvusi giliųjų venų trombozė, kraujo krešumą reguliuojančius vaistus vartoti būtina. Dėl to negali būti diskusijų“, – pabrėžia gydytoja.
