M.Marcinkevičius „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, jog kasmet vasarą jo valdomą įstaigą tiesiog užplūsta žmonės, kenčiantys nuo anoreksijos ir bulimijos. Mat visus mokslo metus laukę, tik prasidėjus vasarai susirūpina savo sveikata. Kartais jie net nesikreipia patys, o būna atvežami šeimos narių, susirūpinusių dėl savo artimųjų sveikatos.
Gydymo įstaigos medikams tenka pamatyti net baisiausių atvejų, kuomet jaunos merginos sveria vos keliasdešimt kilogramų ir padėti joms yra labai sunku arba beveik neįmanoma.
Anoreksija tai visų pirma psichologinė problema, dėl kurios dažniausiai moterys visiškai atsisako valgyti. Be to, jos dar stengiasi sportuoti, vartoti įvairius preparatus, valančius organizmą ir taip pasiekti kuo mažesnį svorį. Įdomu tai, kad susirgus anoreksija gydymas užtrunka vidutiniškai 5-6 metus, tačiau net ne visuomet būna sėkmingas.
Gydymo sėkmė visų pirma priklauso nuo sergančiojo, nes nėra jokių medikamentų, galinčių padėti šios ligos atveju. Svarbu ir tai, kada diagnozuojama anoreksija – kuo vėliau ji nustatoma, tuo gydymo galimybės menkesnės.
Anoreksijos gydymo būdai
Jei žmogus dar nėra pasiekęs kritinio išsekimo ribos ir nekelia pavojaus paciento gyvybei, anoreksija gali būti gydoma ambulatoriškai. Tuomet taikoma:
Individuali psichoterapija, kurios metu gydytojai psichiatrai kalba su sergančiuoju.
Šeimos psichoterapija – taikoma siekiant padėti sergančiojo šeimai.
Farmakologinis komplikacijų gydymas reikalingas tuomet, kai dėl anoreksijos sutrinka kitų organų veikla.
Mitybos koregavimas – dietologai sudaro specialų mitybos planą, padedantį pacientui susigrąžinti normalų kūno svorį.
Tačiau, kaip tikina specialistai, visos šios priemonės padės tik tuomet, kai pats žmogus bus pasiryžęs pasveikti ir sugebės priimti medikų pagalbą.
Būtinas hospitalizavimas
Neretai anoreksijos gydymas ambulatoriškai tampa neįmanomas, nes žmogaus organizmas yra pernelyg išsekęs. Juolab, kad dėl šios ligos pažeidžiami ir kiti žmogaus organai.
Gulti į ligoninę būtina tuomet, jei per trumpą laiką netenkama ketvirtadalio savo svorio arba suaugusio žmogaus kūno masės indeksas nesiekia 16. Tuomet gali pasireikšti ir širdies ritmo sutrikimai. Dėl pernelyg mažo svorio ir išsekusio organizmo didėja grėsmė susirgti infekcinėmis ligomis. Nervine anoreksija sergantį žmogų gali pulti depresija, kilti mintys apie savižudybę.
Faktai apie nervinę anoreksiją:
· 81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.
· Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.
· Skaičiuojama, kad net ir pradėjus gydymą, maždaug 5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Mirties tikimybė padidėja tuomet, jei sergama ilgą laiką. Mirties priežastys – visiškai išsekus sustoja širdis, taip pat nuo savižudybės.
· Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.
· Anoreksija dažniausiai prasideda paauglystėje.
· Nors maždaug 70 % sergančių anoreksija susigrąžina svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios, beveik ketvirtadalis jų suserga anoreksija antrą kartą.
· Po 4 metų gydymo vos pusė pacientų jaučiasi gerai. Jiems atsistato svoris, atsiranda menstruacijos. Ketvirtadalio savijauta būna vidutinė, likusių – bloga.
