Gali užklupti nepastebėta
Pasaulio mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad net 20 procentų išeminių insultų ištinka dėl kaklo srityje esančių miego arterijų, kuriomis kraujas maitina smegenis, pažeidimų. Kadangi liga dažnai vystosi nepastebimai, galima sakyti, kad kaklo kraujagyslių patologija pavojingesnė už širdies kraujagyslių patologiją. Mat širdies kraujagyslių aterosklerozė pasireiškia aiškiau – žmogui atsiranda skausmai krūtinėje. O miego arterijos užanka „patyliukais“, dažnai be jokių simptomų.
Medikai įvardija du pagrindinius aterosklerozės rizikos veiksnius: paveldėjimą ir netinkamą gyvenimo būdą. Tai – judėjimo stoka, stresas, žalingų įpročių poveikis. Prisideda ir kitos ligos: hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis.
Apsaugos profilaktika
Todėl kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius pataria, kad dėl kaklo kraujagyslių susiaurėjimų reikėtų tirtis, kol problemos dar nėra. „Normaliame pasaulyje visi supranta, kad profilaktika yra kur kas geriau: paprasčiau ligai „užbėgti už akių“ ir jos išvengti, nei į gydytojus kreiptis per vėlai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai gali pasireikšti lengvu galvos svaigimu, vienos pusės galūnių patirpimu, staigiu regėjimo ar kalbos sutrikimu, mėtymu į šalis. Kaklo arterijų patologija tokiu atveju pasitaiko kas penktam. Smegenims stinga aprūpinimo krauju“,– simptomus vardija specialistas. Tai – rimti signalai, kad gali reikėti skubios kaklo kraujagyslių operacijos. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sprendimus priima specialistai. Šeimos gydytojai pirmiausia turėtų nukreipti pas neurologą, ir tik po to pas kraujagyslių chirurgą.
Tam, kad būtų galima išvengti skaudžių pasekmių sveikatai, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kraujagyslių chirurgas pataria reguliariai atlikti kaklo kraujagyslėms skirtą paprastą tyrimą. „Profilaktinis tyrimas – dvigubas kraujagyslių skenavimas. Tai neskausminga ultragarsinė, pakankamai greitai atliekama procedūra. Pacientui nereikia jokio išankstinio pasiruošimo. Pasitikrinus, jei viskas „švaru“, kitąkart tyrimą galima atlikti po penkerių metų. Tačiau jei aptinkama nedidelio laipsnio stenozė (susiaurėjimas – aut. past.), tuomet tyrimą rekomenduojama pakartotinai atlikti kasmet. Žinoma, kartu reguliuojant cholesterolio koncentraciją, kraujospūdį, keičiant mitybą“,– rekomenduoja Artūras Mackevičius.
Operacijos nereikia bijoti
Jei visgi randamas didelio laipsnio kaklo kraujagyslių susiaurėjimas, galima imtis endovaskulinio ir atviros chirurgijos gydymo metodų. „Tokiu atveju rekomenduojama miego arterijos rekonstrukcija. Galimas endovaskulinis chirurginis metodas, kai į kraujagyslę implantuojamas specialus tinklelis. Jis yra mažiau invazyvus. Arba chirurginis, kai iš kraujagyslės pašalinama kraujotakos sutrikimo priežastis. Taip, žmonės bijo randų. Tačiau tokią operaciją šiais laikas praktiškai dienos chirurgijos paslauga galima vadinti. Rizikingiausia – pirma para po operacijos, o kitą parą – yra ne viena klinika pasaulyje, kuri jau išleidžia pacientą į namus“,– apie operacijų baimę pasakoja kraujagyslių chirurgas A. Mackevičius.
Specialistas taip pat akcentuoja tai, kad kaklo kraujagyslių susiaurėjimai pastebimi vis jaunesniems pacientams, todėl apie profilaktines priemones, tyrimus reikėtų susimąstyti taip pat anksčiau. „Esu operavęs ir keturiasdešimtmečių. Nors atrodytų, kad aterosklerozė tokio amžiaus žmogui sirgti dar būtų per anksti. Tad belieka svarstyti, ar liga užklumpa vis jaunesnius, ar jos diagnostika gerėja. Todėl visuomet sakau, kad labai svarbi pirminė profilaktika: atėjai, išsityrei, jei radai beprasidedančią problemą, ją sutvarkai ir viskas – laikrodis atsuktas atgal“,– sako privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius.
