Gresia aklumu
Atsiradęs tinklainės plyšys, jei negydomas, dažniausiai sukelia tinklainės atšoką. Dėl pastarosios akies fotoreceptoriai negauna mitybos, dėl to negrįžtamai sutrinka jų funkcija. Tad kuo ilgiau delsiama gydyti tinklainės atšoką, tuo didesnė rizika visam laikui netekti regėjimo. Šie sveikatos sutrikimai sukelia aiškius simptomus, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas gali išsaugoti regėjimą, jei pacientas laiku kreipiasi į specialistą. Akių gydytoja Kristina Kuolienė vardija: „Pacientai gali pastebėti šviesos blykčiojimą, lyg „žaibo blyksnius“ prieš akį, taip pat staiga atsiranda gausios, įvairaus dydžio ir formos drumstys prieš akį, kurias dažnai pacientai įvardija kaip „musytes“ prieš akį. Atsiradus tinklainės atšokai žmonės pastebi prieš akį šešėlį, lyg „užuolaidą“, kuri sutrikdo periferinį matymą, o tinklainės atšokai progresuojant – pablogėja ir matymas iki apakimo.“
Anot specialistės, tinklainės plyšiai ir atšoka pasitaiko 5-10 asmenų iš dešimties tūkstančių gyventojų. Toks sveikatos sutrikimas dažniau pasitaiko vyresniems nei 40 metų žmonėms, taip pat trumparegiams. „Taip pat tinklainės atšoka vienoje akyje padidina šios ligos riziką kitoje akyje, šeiminė šių ligų anamnezė yra svarbus rizikos veiksnys. Akių operacijos, buka akies trauma ir kitos akių ligos irgi yra tinklainės atšokos rizikos veiksniai“,– teigia K. Kuolienė.
Būtinas kuo ankstesnis gydymas
Taigi, jei pastebėjote bent vieną iš aukščiau išvardytų simptomų, pats metas kreiptis į akių gydytoją. „Tačiau, jei šie simptomai atsirado prieš metus ir daugiau, o ne staiga – greičiausiai jums tinklainės atšokos nėra. Jeigu drumstys išlieka ir neatsiranda kitų simptomų, dažniausiai tai – ne tinklainės atšoka“,– patikslina K. Kuolienė.
„Kardiolitos“ specialistė pasakoja, kad tinklainės plyšiai, sukeliantys tinklainės atšoką, diagnozuojami akių gydytojo, kai šis apžiūri akis, akių dugną išplėtus vyzdį oftalmoskopu. „Tam tikrais atvejais, kai akių dugno vizualizacija apsunkinta, galima pasitelkti ultragarsą, kuris padeda diagnozuoti šią ligą“,– priduria ji.
Nustačius tinklainės plyšį, kuris dar nėra progresavęs iki tinklainės atšokos, galima taikyti tinklainės plyšio gydymą lazeriu arba šalčiu. „Po šių procedūrų paprastai rekomenduojama bent dvi savaites riboti fizinį krūvį. Tačiau susidarius tinklainės atšokai reikalingas chirurginis gydymas, kuris apima dujų suleidimą į stiklakūnį, odenos plombavimą ir vitrektomiją, kurios metu pašalinamas stiklakūnis ir atstatoma normali tinklainės anatomija. Sveikimas po šių operacijų užtrunka ilgiau, be to, net ir atstačius normalią tinklainės struktūrą ne visada galima tikėtis normalaus, gero regėjimo, kaip prieš susirgimą“, – sako akių gydytoja.
Tačiau svarbiausia, ką kiekvienam derėtų prisiminti, kad regėjimo prognozė labai priklauso nuo tinklainės atšokos lokalizacijos (vietos) – jei centrinė tinklainės dalis pažeista, po operacijos galite tikėtis tam tikrų regėjimo sutrikimų. „Taip pat kuo ilgiau šios problemos negydomos, tuo didesnė tikimybė, kad regėjimas po operacijos nebus geras. Kai kuriems pacientams užtrunka mėnesius, kol regėjimas atsistato, vis dėlto dažnai gali likti tam tikrų regėjimo sutrikimų, o kartais regėjimas gali ir visiškai neatsistatyti, nepaisant sėkmingo gydymo.
Labai svarbu, pacientams pajutus aukščiau išvardintus požymius nedelsti ir laiku kreiptis į akių gydytoją. Taip pat reikėtų profilaktiškai tikrintis akis, vengti (saugotis) akių traumų“, – pataria privačios poliklinikos ir ligoninės „Kardiolita“ Akių centro akių gydytoja Kristina Kuolienė.
