Dienos, kai pirmą kartą išgirdo, kai jai – krūties vėžys, R.Malžinskienė nepamirš niekada. Moteriai tuomet buvo 48-eri.
„Niekuo nesiskundžiau, nieko neskaudėjo, dirbau. Kartą dėl nelaimingo atsitikimo patekau į ligoninę. Man buvo atlikti išsamūs tyrimai, po kurių gavau siuntimą į Kauno onkologijos ligoninę.
Neįsivaizdavau, kaip gali būti: esu energinga, blogai nesijaučiu ir man reikia pas onkologus?“ – ligos pradžią prisimena kaunietė.
Pašalino krūtį
Tik iš trečio karto moteris išdrįso peržengti ligoninės slenkstį. Tyrimai parodė krūties vėžį. Buvo paskirta diena operacijai, per kurią moteriai pašalinta kairė krūtis.
Po to buvo spindulių terapijos kursas. Moteris nepasidavė sunkiai ligai – noras gyventi buvo stipresnis.
„Krūties vėžys – ne mirties nuosprendis ir ne gyvenimo pabaiga. Reikia išmokti liautis niurzgėti, dejuoti, gailėtis savęs. Stengiausi toliau gyventi normalų gyvenimą – sportuoti, dirbti, keliauti, grybauti, vairuoti automobilį“, – tvirtino R.Malžinskienė.
Prieš susirgdama moteris dirbo mėgstamą darbą, į jį sugrįžo ir po operacijos.
Tačiau nesijautė gerai, todėl palaikoma vyro ir sūnaus daugiau į darbą nėjo.
Užsidaryti namie ir dejuoti – ne šios stiprios moters būdui.
Praėjus maždaug metams po operacijos ji įsiliejo į krūties vėžiu sergančių moterų bendruomenę, o 2002 metais tapo Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininke.
„Vienos kitas padrąsiname. Ligoninėje lankome krūties vėžiu susirgusius moteris, joms padedame moraliai pasirengti operacijai, tolesniam gydymui. Kai sergančias krūties vėžiu psichologiškai palaiko tą patį išgyvenusios moterys, su liga kovoti lengviau“, – įsitikinusi R.Malžinskienė.
Liga atsinaujino
Daugybę metų kaunietė tiesė ranką kitoms moterims, tikėdama, kad jai pačiai pavyko įveikti piktą ligą. Tačiau beveik prieš trejus metus – praėjus penkiolikai metų nuo tada, kai buvo nustatytas krūties vėžys – liga atsinaujino.
Moters kauluose rasta metastazių. R.Malžinskienė vėl stojo į sunkią kovą. 2013 metų gegužę jai buvo pradėta taikyti spindulių terapija.
Po trečio šios terapijos kurso moters organizmas taip nusilpo, jog teko gultis į ligoninę. Atsirado virškinimo problemų: vėmimas, viduriavimas, silpnumas.
„Per gana trumpą laiką praradau 24 kilogramus. Buvo dienų, kai net nepaėjau. To, ką patyriau, nelinkėčiau didžiausiam priešui.
Džiaugiuosi, kad pavyko išsikapanoti iš smegduobės. Manau, padėjo tai, kad ir tąkart nepasidaviau, kabinausi į gyvenimą, nepraradau vilties.
Be to, ir su gydytoja sutariau, kad kartu įveiksime ligą“, – atvirai pasakojo R.Malžinskienė. Medikų tyrimai šiuo metu rodo, jog moteriai pavyko pristabdyti vėžio plitimą.
Bendrauja su pacientų artimaisiais
Sunkumus antrą kartą įveikusi kaunietė ir toliau lieka pavyzdžiu kitoms moterims, kaip nepasiduoti, kad ir kas nutiktų. Ji visada pasitempusi, turinti daug veiklos, noro gyventi ir tai daryti įkvepianti likimo drauges.
„Kai į draugiją ateina krūties vėžio diagnozę išgirdusios moterys, dažnai jų akys būna pilnos baimės, nepasitikėjimo, netrūksta puolančių į depresiją. Su jomis kalbamės, pasakojame savo gyvenimo istorijas.
Tai padeda įveikti baimę, susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą“, – tvirtino R.Malžinskienė.
Draugijos pirmininkė ir kitos narės daug bendrauja ir su ligonių artimaisiais. Šeimos palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių vėžiu sergančiai moteriai pasveikti.
Kauno klinikų Onkologijos ligoninės Konservatyviosios onkologijos skyriaus vadovės dr. Sigitos Liutkauskienės tvirtinimu, nors medikai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat skambina varpais primindami krūties vėžio pavojų, riziką ir profilaktiką, kasmet juo suserga daugybė moterų. Per metus mūsų šalyje nustatoma apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų.
Visame pasaulyje spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo, todėl šiuo metu į ligą kreipiamas išskirtinis dėmesys.
„Krūties vėžys – labai apgaulinga liga. Ji ilgus metus gali tūnoti moters organizme nesukeldama jokio skausmo ir kitokių simptomų.
Tačiau apie šią ligą vis garsiau kalbama ne kaip apie mirtiną, o nugalimą“, – kalbėjo gydytoja.
Piktybiniai navikai Lietuvoje dažniau diagnozuojami vėlyvųjų stadijų, išskyrus odos auglius bei tuos navikus, kurie aptinkami taikant atrankinės patikros programas.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos krūties bei gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros programos, todėl šių organų piktybinių navikų daugiau diagnozuojama ankstyvosios stadijos – I ir II stadijos diagnozuojama apie 65 proc. Dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas 50–69 metų moterims.
– Į ką būtina atsižvelgti taikant individualų gydymą kiekvienai pacientei? – paklausėme gydytojos S.Liutkauskienės.
– Gydymas skiriamas atsižvelgiant į krūties vėžio tipą. Tinkamiausias gydymo metodas pacientei skiriamas įvertinus tokius veiksnius kaip hormonų, tokių receptorių kaip HER2 ar kitų raiška.
– Kaip galima padėti moterims, sergančioms itin agresyviomis krūties vėžio formomis?
– Itin agresyvios vėžio formos pasižymi labai greita eiga, atsparumu spinduliniam gydymui bei visoms sisteminio gydymo rūšims – chemoterapijai, biologinei, taikinių ir hormonų terapijai. Agresyvia ligos eiga pasižymi krūties vėžys, kai nustatoma HER2 baltymo raiška.
Šiuo metu atsiradus daugiau gydymo galimybių, tokio tipo krūties vėžys geriau kontroliuojamas ir gydomas.
– Kaip įmanoma pagerinti ligonių gyvenimo kokybę ir sutramdyti piktybinę ligą?
– Kai jau išsivysčiusios krūties vėžio metastazės, pagydyti pacientę pavyksta labai retai.
Išplitęs ir neoperabilus krūties vėžys – tai lėtinė liga, todėl gydymas, ligos kontrolė ir stebėsena trunka visą likusį moters gyvenimą.
Svarbiausias išplitusio krūties vėžio gydymo tikslas – pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Gyvenimo kokybę galima užtikrinti ir tinkamai gydant, ir kontroliuojant vėžio sukeltus simptomus, ypač skausmą, kontroliuojant agresyvaus sisteminio gydymo nepageidautinas reakcijas.
– Kaip gydomas atsinaujinęs krūties vėžys?
– Jeigu vėžys atsinaujino toje pačioje vietoje, dažniausiai taikomas operacinis gydymas.
Jeigu nustatomos tolimosios metastazės, tuomet, nelygu pacientės būklė, biologinis vėžio tipas, metastazių lokalizacija ir ligos eiga, parenkama sisteminio gydymo rūšis.
– Kokios galimybės gydyti išplitusį krūties vėžį?
– Vėžys gali atsinaujinti vietiškai – tuomet dažniausiai taikomas operacinis gydymas. Taip pat, nelygu pacientės būklė, galima skirti ir medikamentinį gydymą chemoterapija, biologine, taikinių ar hormonų terapija.
Nors chemoterapija yra vienas seniausių gydymo būdų, iki šiol ji – labai svarbus ir dažnai nepakeičiamas gydymo metodas.
Chemoterapija – vienintelis gydymas, sukeliantis vėžio ląstelių žūtį. Pagal veikimo mechanizmą yra kelios chemoterapinių vaistų, kurie Lietuvoje yra kompensuojami, grupės.
Biologinės terapijos veikimo principas – slopinti vėžio ląstelių dauginimąsi, prisijungus prie tam tikrų receptorių, esančių naviko paviršiuje. Dėl tokio veikimo principo rečiau kyla nepageidautinų gydymo reiškinių, jie lengviau valdomi.
Šios grupės vaistai veiksmingi gydant HER2 teigiamą krūties vėžį, nes specifiškai veikia tam tikrus receptorius. Šiandien Lietuvoje kompensuojamas gydymas biologiniu preparatu trastuzumabu. Jis skiriamas visoms pacientėms, kurioms tokio gydymo reikia.
Pasaulyje ir Europoje jau yra galimybė gydyti pacientes dar naujesnės kartos biologiniais vaistais, tokiais kaip pertuzumabas ir trastuzumabo emtanzinas. Šių vaistų ir jų junginių tikslas – naikinti vėžio ląsteles kuo mažiau pažeidžiant sveikąsias.
Klaidingai manoma, kad hormonų terapija – tai gydymas hormonais. Krūties vėžio hormonų terapija – gydymas vaistais, kurie slopina hormonų poveikį.
Kadangi estrogeno bei progesterono gamyba skiriasi priklausomai nuo moters amžiaus, jaunai ir vyresnei moteriai skiriama skirtingai veikiančių hormonų terapijos preparatų.
– Krūties vėžio diagnostikos galimybės Lietuvoje yra tokios pat geros kaip ir kitose šalyse. O kaip vertinate gydymo galimybes?
– Gydymo galimybės šiandien, palyginti su kai kuriomis valstybėmis, geresnės, su kai kuriomis – blogesnės. Nauji gydymo metodai Lietuvoje į gydymo praktiką įsilieja vėliau, nei reikia gydytojams ir pacientams.
– Ką daryti, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau?
– Visoms 50–69 metų moterims Lietuvoje vykdoma atrankinė patikros programa. Ši programa vyksta daugumoje valstybių, todėl krūties vėžys šiuo metu dažniausiai diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų – kai geriausi gydymo ir pasveikimo rezultatai.
Moterims, kurios nepatenka į šią amžiaus grupę, rekomenduojama atlikti krūtų savityrą, apčiuopą, apžiūrą ir, esant nors menkiausių pakitimų, kreiptis į šeimos gydytoją.
