Ligą išprovokavo gripas
„Ėjau pas gydytoją pasitikrinti sveikatos ir pasiskundžiau, kad labai norisi gerti, rodos, galėčiau išgerti visą kibirą vandens. Tada, atsimenu, net pajuokavau, gal man diabetas!“, – pasakoja Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, ansamblio „Trys Panteros“ narė Nomeda Vilkanauskaitė.
Šeimos gydytoja moteriai pasiūlė atlikti tyrimus ir netrukus paaiškėjo, jog auksinio balso solistė iš tiesų serga cukriniu diabetu – jos kraujyje gliukozės kiekis viršija 15 procentų – kone tris kartus daugiau nei sveiko žmogaus. Šeimos gydytoja Nomedą skubiai nusiuntė pas endokrinologą, o šis skyrė gydymą.
Nomeda prisimena, jog tuomet žemė susiūbavo po jos kojomis. „Atrodė, kad ištiko pasaulio pabaiga. Buvau labai nelaiminga ir neįsivaizdavau, kaip gyvensiu toliau. O paskui susitaikiau“, – pasakoja ji.
Jau šešiolika metų, kai Muzikinio teatro solistė kiekvieną dieną pradeda ir baigia su gyvybiškai būtino hormono injekcijomis. Ryte ji leidžiasi ilgo veikimo insuliną, o po kiekvieno valgymo – trumpo veikimo.
Gydytojai nustatė, kad cukrinį diabetą Nomedai išprovokavo persirgtas gripas. Tačiau moteris teigia, jog neatsitiktinai, – medžiagų apykaitos ligos – jų šeimos silpnoji vieta: cukriniu diabetu sirgo pašnekovės močiutė, šia liga serga ir dainininkės teta.
Buvo sunku prisipažinti
Nomeda pasakoja, kad tuomet, kai gliukozės kraujyje būna per daug, ne tik troškina, bet ji pasidaro labai jautri, nervinga, nežinia kodėl ima pykti ir reikia milžiniškų pastangų, kad susitvardytų. Jei gliukozės per mažai – skauda galvą, muša prakaitas, silpna, gali net prarasti sąmonę.
„Yra buvę, kad per spektaklį dainuoju ir jaučiu, kad nebesuvokiu, kur esu, ką darau, nebeatsimenu teksto. Reikėjo labai pasistengti, kad baigčiau partiją. Tuomet buvau gerokai išsigandusi. Iki šiol labai bijau šitokios būsenos“, – teigia Nomeda.
Todėl dabar darbe moteris visuomet turi gliukozės kiekio matuoklių. Kai jaučia, kad blogai, pasimatuoja ir žino, ką daryti: ar saldainį suvalgyti, ar leistis insuliną.
Solistė pasakoja, kad susigyventi su liga nebuvo lengva.
„Iš pradžių maniau, kaip aš – solistė – prisipažinsiu, kad sergu. Žmonės pamanys, kad esu kokia paliegėlė. Kaip eisiu į sceną? Stengiausi visus apgauti, kad man viskas gerai, bet po truputėlį apgaudinėjau save“, – sako Nomeda.
Tai supratusi, moteris palengva išmoko gyventi su liga. Dabar prieš spektaklį ji visuomet stengiasi pasirūpinti, kad liga nesugadintų spektaklio.
Vis dėlto N. Vilkanauskaitė prisipažįsta, jog negyvena taip, kaip turėtų gyventi cukralige sergantis žmogus, todėl jos kraujyje yra daugiau gliukozės nei turėtų būti. Tiesa, organizmas priprato, tad tuomet, kai gliukozės kiekis būna normalus, ji jaučiasi prasčiau.
„Ši liga labai susijusi su gyvenimo būdu. Ji mėgsta ramybę. O mano gyvenime daug streso ir emocijų. Be to, dirbu labai daug – repeticijos, spektakliai, mokiniai. Visur turiu suspėti, visur – bėgte. Ne visuomet spėju pavalgyti. Tai labai blogai. Visiems noriu pasakyti – nesielkite taip, kaip aš!“, – teigia Nomeda.
Moteris sako, kad ir pas gydytojus nenueina taip dažnai, kaip turėtų, juk tenka laukti eilėse. Bet, prisipažįsta, kad ligos komplikacijų labai bijo. Tad kai okulistas pasako, kad akyse pakitimų nėra, labai apsidžiaugia.
„Esu tikinti, tad vis meldžiuosi, Dieve, padėk! Ir einu pirmyn su jo pagalba“, – prisipažįsta populiaraus „Trys Panteros“ narė.
Ligonius reikia surasti
Diabetas būna dviejų tipų. Pirmasis yra autoimuninė liga, kai tam tikros kasos ląstelės nustoja gaminti insuliną, kuris būtinas, kad organizmas būtų aprūpintas maisto medžiagomis. Šiuo diabetu dažniau serga vaikai, jis prasideda staigiai ir nustatomas greičiau.
Užtat antrojo tipo cukraligė dažniausiai vystosi palengva, nes insulino kasa gamina pakankamai, bent iš pradžių, bet organizmo ląstelės nebegali jo panaudoti. Gydytojai tai vadina ląstelių atsparumu. Taip nutinka dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, o ji dažniausiai sutrinka nutukusiems žmonėms.
Dabar Lietuvoje yra registruota 110 tūkst. sergančiųjų diabetu. Tačiau dar antra tiek žmonių nežino, kad jie serga. Taip yra todėl, kad iš pradžių liga yra be aiškių ir akivaizdžių simptomų. Daug sergančiųjų jaučia kažką negero, tačiau jiems nėra labai blogai, todėl į medikus nesikreipia.
„Žmogus susivokia tik tuomet, kai diabetas sukelia komplikacijų, – sako Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos profesorius Antanas Norkus. – Šiuos žmones reikia surasti ir suteikti jiems pagalbą.“
Nuolatos kraujyje esantis per didelis gliukozės kiekis žaloja organizmą, todėl žmogus suserga kitomis labai sunkiomis ligomis. Dėl to labai svarbu kuo anksčiau nustatyti cukraligę ir ligonį pradėti gydyti.
Keisti gyvenimo būdą
„Diabetu gali susirgti kiekvienas žmogus, tačiau labiausiai rizikuoja susirgti tie, kurie yra nutukę ir kieno tėvai sirgo diabetu, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos centro gydytojas Saulius Grigonis. – Jie turėtų pirmiausia susirūpinti ir išsitirti gliukozės kiekį savo kraujyje. Be to, jie turi pakeisti mitybą.“
Deja, pasak gydytojo, pakeisti gyvenimo būdą žmonių nepriverčia net artimo žmogaus mirtis. Nutukusias besilaukiančias mamas gydytojas vadina „katastrofa“, nes jos kenkia ne tik sau, bet ir savo naujagimiui – jis per placentą gauna per daug maisto medžiagų, dėl to, vėliau, tikėtina, nutuks.
Svorio kontrolė – yra pirmasis vaistas nuo diabeto, nes dėl mažiau suvartojamų kalorijų ir didesnio fizinio aktyvumo gliukozės kiekis kraujyje tampa normalesnis.
Toks gydymas yra saugus, nebrangus ir tinka ligai prasidedant ir jai įsisenėjus. Jei tokiomis priemonėmis sergantiesiems nepavyksta ilgai kontroliuoti gliukozės kiekio, tada jie pradedami gydyti vaistais. Taip sergantieji gali ilgiau ištverti be insulino.
Dėl cukraligės reikėtų išsitirti ir moterims, kurioms buvo nėščiųjų diabetas, nors jis paprastai daugumai moterų po gimdymo praeina. Pavojus kyla ir žmonėms, kurie iki 50 metų susirgo infarktu ar insultu.
Būtina keisti gydymą
Šiandien cukriniu diabetu sergantys Lietuvos žmonės gydomi tokiais pat moderniais vaistais, kaip ir Vakarų šalių gyventojai. Tačiau medikai įsitikinę, kad to neužtenka.
„Dabar visiems ligoniams keliamas reikalavimas pasiekti, kad glikuoto hemoglobino kiekis turi būti mažesnis kaip 7 proc. Toks požiūris neteisingas, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos centro vadovė doc. Žydrūnė Visockienė. – Mokslo tyrimais įrodyta ir jau trejus metus pasaulyje taikoma praktika ligoniams nustatyti individualius cukrinio diabeto gydymo tikslus, nes žmonės yra skirtingi.“
Koks žmogaus kraujyje turi būti glikuoto hemoglobino kiekis apskaičiuojama pagal jo amžių, kiek laiko jis serga diabetu, ligos tipą, kitas ligas, kuriomis serga šis žmogus ir dar daug kitų veiksnių.
Po to sergančiajam būtina skirti gydymą – iš daugybės vaistų turi būti parinktas toks derinys, kuris leistų pasiekti iškeltą tikslą. Sergantys žmonės turi būti pradėti gydyti nedelsiant – laukti, gal praeis – negalima.
Individualus gydymas yra karščiausia naujiena – apie tai pastaraisiais metais plačiai kalba pasaulio medikų bendruomenė, taip gydyti ligonius reikalauja tarptautiniai cukrinio diabeto gydymo gidai, kuriais vadovaujasi specialistai.
„Deja, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų aprašas, kuriuo turime vadovautis, neleidžia pacientams parinkti individualaus gydymo ir gydytojus įspraudžia į nemedicininius, o finansinius rėmus“, – teigia gydytoja.
Šiandien taupo, rytoj – išleidžia
Dr. Ž. Visockienės teigimu, pagal dabar esančią tvarką, žmogui nustatyti cukrinį diabetą ir jį gydyti turi teisę šeimos gydytojai, tačiau jei jiems nepavyksta tinkamai kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje, gydytojai privalo tokį pacientą siųsti pas endokrinologą.
Deja, sostinėje atliktas auditas parodė, kad tik mažiau kaip pusė tokių ligonių siunčiami konsultuotis.
„Kodėl? Mes to nuolatos klausiame, bet atsakymo negauname, – sako dr. Ž. Visockienė. – Manau, kad tam įtakos turi daugybė veiksnių – poliklinikose nustatyta tvarka, paties gydytojo pozicija. Kontrolės mechanizmo nėra. Todėl turi būtų parengta tvarka, kuri neleistų gydytojams interpretuoti – noriu siunčiu, noriu – ne.“
Dėl dabartinės tvarkos dalis šių ligonių vartoja vaistus, kuriuos perka valstybė, neretai už juos primoka ir iš savo kišenės, bet tai jų nesaugo nuo ligos komplikacijų. „Šiandien sutaupę kelis eurus, rytoj išleidžiame dešimtis, nes turime gydyti cukrinio diabeto sukeltas komplikacijas“, – sako doc. Ž. Visockienė.
