Kūdikio nesusilaukianti šeima sulaukė absurdiško kunigo patarimo

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Lietuvoje svarstomas jau daugiau kaip dešimt metų, tačiau daugelis jo nuostatų ne tik neatitinka šiuolaikinės medicinos pažangos, bet, kaip tinkina kai kurių pacientų draugijų atstovai, ir kenkia moterų sveikatai, diskriminuoja onkologinėmis ir genetinėmis ligomis sergančiuosius bei jų artimuosius.

Klebonas vyrui pasiūlė dažniau žmoną nusivesti į restoraną.<br>123rf nuotr.
Klebonas vyrui pasiūlė dažniau žmoną nusivesti į restoraną.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 15, 2015, 9:58 AM, atnaujinta Sep 29, 2017, 8:38 AM

Šiuo metu svarstomo pagalbinio įstatymo projekto nutarimai riboja sukuriamų embrionų skaičių ir draudžia juos šaldyti. Tuo atveju, jei sukūrus tris įstatymo numatytus embrionus, moteris netapo nėščia, tektų papildomai brandinti moters lytines ląsteles.

Ką tai reiškia šeimai? Kaip tikina pacientų atstovai, pirmiausia – papildomą moters sveikatos žalojimą, kadangi moteriškoms lytinėms ląstelėms subrandinti ir išgauti kiekvieną kartą reikalinga moteriai leisti hormonus bei atlikti chirurginę kiaušidžių punkciją narkozėje, o kur dar emociniai išgyvenimai, kurių įstatymą svarstantieji tikrai neįvertina.

„Skaudu, jog toks jautrus įstatymas priiminėjamas visiškai neatsižvelgiant į vaikų negalinčių susilaukti šeimų interesus. Tokios šeimos kaip mūsų yra per daug sugniuždytos ir palaužtos, kad galėtų save apginti. Lietuvoje mažiau gėda prisipažinti, jog esi alkoholikas ar narkomanas nei tai, jog esi nevaisingas“, – pasakojimą pradėjo kaunietė Lina (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas).

„Kai mūsų pirmagimiui buvo nustatyta reta genetinė nepagydoma ir progresuojanti liga, visos jėgos ir pinigai buvo skirti kovai su ja. Tik mūsų pačių pastangomis, kuriam laikui ligą suvaldyti pavyko, o minčių apie ankstyvą sūnaus išėjimą vis mažėjo. Tuomet atsirado drąsos išpildyti sūnaus Kalėdų seneliui skirtą prašymą – padovanoti sesutę“, – prisimena Lina.

Apie 25 proc. genetinės ligos pasikartojimo galimybę šeima žinojo, tačiau guodė save, jog tai nedidelis skaičius ir viskas susiklostys sėkmingai. Vis tik, išpildyti sūnaus prašymą pasirodė sudėtingiau nei atrodė iš pradžių.

„Praėjo keleri metai, o nei sesės, nei brolio Kalėdų senelis nenešė. Nuo sūnaus klausimų, kodėl turi augti vienas, išsisukinėdavau. Sakydavau, kad gal aš nemoku vaikų auginti, gal dar ne laikas, gal jokia siela dar nepasirinko mūsų šeimos, reikia mums būti geresniems.

Iki tol, kol būdamas aštuonerių mano vaikinas sukaupė drąsą ir išdėstė man, neišmanėlei, būdus, kaip susilaukti vaiko. Džiaugiausi, kad jis kalba nusisukęs, nes sakė, kitaip būtų gėda, kadangi mano pačios veido spalvos keitėsi greičiau nei chameleono, kai jis iki smulkmenų apšvietė apie natūralų ir pagalbinį apvaisinimą“, – pasakoja moteris.

Po nesėkmingų penkerių metų bandymų pastoti natūraliai, daugybės tyrimų, taip ir nenurodančių priežasties, kodėl šeima negali susilaukti vaikų, Lina pasinaudojo ginekologo patarimu ir pradėjo vartoti stimuliaciją skatinančius hormoninius vaistus. Po trijų vaisto vartojimo ciklų moteris nudžiugo pasijutusi nėščia, deja – tik trumpam.

„Aš nelabai pamenu, kas vyko po to, kai genetikai pasakė, jog mergytė taip pat serga. Ir prisiminti nenoriu. Jos nepamirštu, ne...

Kasdien atsiprašau. Ir kasdien sūnui augant, jo sveikatai blogėjant, nuolat kovojant dėl vietos visuomenėje, susiduriant su neįveikiamomis biurokratinėmis sienomis, abejingumu, pagalbos nebuvimu, susitaikant su mintimi, kad tokiais ligoniukais naudojasi tik televizijoje rengiamos akcijos, o visiems esi nematomas, guodžiu save, kad geriau aš gyvenu su amžinu skausmu, kaltės jausmu, negu mano mažoji tokiame pasaulyje.

Gal net didesnę kaltę jaučiu prieš sūnų, nes kartą jis pasakė, kad geriau negimti visai, nei tokiu, kaip jis... „ – atviravo Lina.

Lietuvoje svarstomo pagalbinio įstatymo projekte preimplantacinė diagnostika, kurios dėka poros, vienam iš artimųjų sergant genetine liga, gali susilaukti sveikų vaikų, yra uždrausta. Be to, šis būdas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei nebūtų ribojamas sukuriamų embrionų skaičius.

Sužinoję apie reprodukcinės genetikos institutus užsienyje, kuriuose atliekamas pagalbinis apvaisinimas, atrenkant ir įsodinant sveiką embrioną, šeima ryžosi išbandyti ir šią galimybę.

„Institutas Didžiojoje Britanijoje leido pasiruošimo procedūras pagalbiniam apvaisinimui su preimplantacine genetine diagnostika atlikti Lietuvoje. Tik pasiruošti nepavyko – mano organizmas visiškai netoleravo hormonų. Ženkliai nukrito spaudimas, vargino siaubingas pykinimas, vėmimas.

Gydytojai sakė sumažinti dozę ir kartoti, tik aš nepasiryžau. Manau, kad man pasisekė, nes žinau, jog yra moterų, kurioms hormoninių vaistų vartojimas sukelia daug didesnes problemas, tokias kaip kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Neįsivaizduoju, kiek turės ištverti moterys, jei bus patvirtintas šiuo metu ruošiamas įstatymo projektas“, – kalbėjo Lina.

Kūdikio netektis paveikė ir šeimos santykius, todėl pora nusprendė atnaujinti įžadus, tačiau juos gerokai nustebino klebono patarimai: „Klebonas vyrui pasiūlė dažniau žmoną nusivesti į restoraną, suprask, po vaiko netekties tai labai guodžia, o bandant susilaukti kito vaiko, pažadėti jį Dievui, t.y. kunigystei. Iki tol nežinojau, kad su Dievu galima sudarinėti sandorius.

Išleidome begalę pinigų tyrimams, o hormonų aš tiesiog netoleravau. Taigi, čia dar vienas įrodymas, kad viskas Dievo valioje, tad katalikybės sergėtojams jiems nėra ko nerimauti – kam neduota, tam nei dirbtinis apvaisinimas, nei reprodukcinė genetika nepadės, bet jei jau Dievas leido mus tiek evoliucionuoti, tai turim teisę išnaudoti visas galimybes. Užduočiau tik tokį klausimą – ar šalių, kuriose reprodukcinė genetika įteisinta, katalikai kažkuo blogesni už mus?“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?