Lietuvoje nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo piktybinio odos vėžio, ne vienam pacientui melanoma gali būti mirtinai pavojinga. Tai rodo jaunos moters ligos istorija, kuri gali bet kam pasikartoti.
Dėl darinio ant dešinės rankos piršto moteris pernai spalį kreipėsi į dermatologą. Įtarus melanomą, buvo daryta biopsija, bet dermatologui nepavyko paiimti audinių, jie buvo sutraiškyti.
2015-ųjų lapkritį moteris kreipėsi į vieną plastikos chirurgą Kaune, vėl kartota biopsija ir atlikta operacija.
Dar po mėnesio pacientė buvo antrą kartą operavo, tai buvo padaryta praėjus beveik pusantro mėnesio nuo diagnozės nustatymo, nors melanomą būtina pašalinti per 10 dienų.
Pernai gruodį moteriai atlikta trečia operacija – amputuotas dešinės rankos smilius (antras pirštas). Tačiau moterį ir toliau kankina nerimas, ką toliau daryti.
Medikai pripažino, kad buvo galima per valandą sužinoti morfologinio tyrimo atsakymą ir taip išoperuoti melanomą, kad nereikėtų trijų operacijų.
Kas iš tikrųjų laukia pacientės, nes melanoma vystosi agresyviai?
Sveikatos apsaugos ministerijoje neseniai paruoštas projektas, jame numatyta, kad pirmos ir antros stadijos melanomą galima gydyti Dienos chirurgijos centre. Tačiau tokį projektą kritiškai vertina ne vienas specialistas.
Per du dešimtmečius nepavyko susitarti
Diskusija dėl to, ar gali dermatologai, plastinės chirurgijos specialistai operuoti melanomą bei kitokios formos odos vėžį, kilo seniai. 2004 metais panaikinus onkologo-chirurgo licenziją, susidarė paradoksali situacija.
Nacionalinio vėžio instituto specialistai atkreipė dėmesį, kad šalyje nėra reglamentuotas daugelio odos darinių chirurginis gydymas.
Buvo raginta peržiūrėti ir papildyti medicinos normą, apibrėžiančią gydytojo chirurgo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, taip pat papildyti ją ligų pavadinimais, susijusiais su piktybiniais odos navikais.
Dar 2015-ųjų gegužę sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė teigė, kad ministerija numato sudaryti naują darbo grupę, kuri išnagrinės aktualius chirurgijos klausimus ir parengs teisė aktų ar jų pakeitimo projektus.
Vėliau ministerija nutarė Nacionalinio vėžio instituto pasiūlymus dėl melanomų gydymo taktikos perduoti nagrinėti darbo grupei, svarstančiai Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimus.
Kasmet nustatoma 300 naujų melanomos atvejų
Tuo metu Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas laikinai einantis Eduardas Aleknavičius atkreipė ministerijos dėmesį, kad odos melanoma – retas ir itin piktybiškas navikas.
Melanoma sudaro mažiau nei 5 proc. visų odos piktybinių susirgimų, tačiau ji lemia daugiau nei 90 proc. visų mirčių dėl odos navikų. Kasmet šalyje nustatoma apie 300 naujų melanomos atvejų.
Daugiau nei pusei visų šalyje sergančiųjų melanoma ši liga nustatoma ir gydoma Nacionaliniame vėžio institute.
Norint patikslinti diagnozę ir stadiją, būtina atlikti histologinį tyrimą, kai visą pašalintą naviką tiria patologai.
Kai kuriais atvejais būtina taip pat atlikti sarginio limfmazgio biopsiją, nes tai padeda įvertinti, kiek daug išplitusi melanoma.
Tokią procedūrą gali atlikti patyrę specialistai (radiologai, melanomos gydymo patirties turintys chirurgai ir patologai), yra naudojamos radioaktyvios medžiagos. E.Aleknavičius pripažino, kad ambulatorinėmis sąlygomis neįmanoma taikyti tokios diagnostinės procedūros.
Įtarus melanomą, buvo siūloma pacientus nukreipti į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.
Ar buvo išgirsta specialistų nuomonė? Šiemet sausį buvo parengtas projektas, papildantis medicinos normą „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė šį projektą nusiuntė Lietuvos chirurgų asociacijai, Lietuvos chemoterapeutų draugijai, taip pat Nacionaliniam vėžio institutui.
Projekte numatyta, kad dermatovenerologai galės nustatyti odos piktybinius navikus, juos gydyti chirurginiu būdu.
Tačiau tokiai praktikai kategoriškai nepritarė Nacionalinio vėžio instituto habilituota mokslų daktarė, profesorė Laima Bloznelytė-Plėšnienė.
– Kodėl siūlote tobulinti projektą, kuriame apibrėžta gydytojo dermatovenerologo teisės ir atsakomybė? – paklausiau profesorės L.Bloznelytės-Plėšnienės. – Gydant odos vėžį, reikia daug patirties. Jei gydytojas nėra patyręs, vargu, ar sugebės laiku diagnozuoti ir taikyti optimaliausius gydymo metodus.
Susidūrus su melanoma, reikia žinoti, kad liga gali išplisti į limfmazgius, blužnį ir kepenis. Į tai pirmiausia reikia atkreipti dėmesį.
Jei melanoma išplitusi, įmanoma taikyti chemoterapiją, taip pat taikinių terapiją ar biologinę terapiją, daliai žmonių pagerėja savijauta.
Tačiau pasveikti įmanoma, tik anksti aptikus melanomą. Neįmanoma nugalėti šios onkologinės ligos be chirurginio gydymo.
Melanoma nėra tipiškas odos vėžys, nes odos vėžys išsivysto iš epitelinio audinio, o melanoma – iš apgamo ląstelių melanocitų. Melanocitų yra ne tik odoje, bet ir kituose audiniuose, pavyzdžiui, limfmazgiuose. Todėl melanoma gali atsirasti įvairių vidaus organų, žanyno gleivinėje, nors dažniausiai ji prasideda odoje.
- Kaip dažnai į jūsų akiratį patenka pacientai, kurie dėl melanomos buvo netinkamai gydyti?
– Panagrinėkime situaciją, dėl kurios tokia pagalba ateina pavėluotai. Lietuvoje kurį laiką buvo taikoma tokia praktika, kai šeimos gydytojai galėdavo dėl įtartinų apgamų ar kitų odos darinių siųsti pacientus pas onkologus, dirbančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Dar neseniai veikė toks onkologinės pagalbos tinklas.
Įtarus melanomą, tokiam pacientui užsidegdavo „žalia šviesa“ ir būdavo skubiai suteikiama pagalba. Tai – ne tik onkologų, bet ir šeimos gydytojų nuopelnas.
Pastaruoju metu daug kas keičiasi šalyje, kadangi melanomą pradėjo diagnozuoti ir gydyti įvairūs specialistai. Deja, jie daro daugiau klaidų.
Prieš kelias savaites iš Žemaitijos atvyko žmogus, dar praėjusį pavasarį šeimos gydytoja jam įtarė melanomą ir nukreipė į Šiaulius. Jis pateko pas plastikos chirurgą, o šis jį nuramino: „Nieko baisaus, ateikite, kai baigsis vasara“.
Sulaukęs rudens žmogus dar kartą kreipėsi į plastikos chirurgą. Taikydamas vietinę nejautrą, chirurgas pašalino „apgamą“ . Deja, ten buvo melanoma, kurią reikia šalinti plačiau. Pacientas antrą kartą buvo išoperuotas, vėl ne taip kaip reikėtų. Galiausiai jis atvyko konsultuotis pas onkologą, ką toliau daryti.
Pasakysiu atvirai, šį pacientą reikėjo nedelsiant operuoti, nelaukti, kol baigsis vasara.
Anksčiau man atrodė , kad numirti nuo epitelinio odos vėžio beveik neįmanoma, nebent ligonis nesigydytų, o dabar negalėčiau taip tvirtinti.
Sutinku vis daugiau pacientų, kurie buvo pakartotinai operuoti, laiku nenustačius teisingos piktybinio odos naviko diagnozės ir neparinkus jiems tinkamo gydymo ligos pradžioje.
- Kas šiuo metu be onkologų dar gali gydyti melanomą? – 2004 metais nebeliko onkologo-chirurgo licenzijos, mus padarė bendraisiais chirurgais. Deja, į šią normą nebuvo įtraukta tokia svarbi sritis kaip onkodermatologija.
Susidarė tokia praktika, kad įtarus melanomą negali konsultuoti gydytojas onkologas, kol paciento neapžiūrėjo dermatologas. Manau, pacientams būtų naudingiausiai, jei juos gydytų ir vėliau stebėtų patyrę specialistai – gydytojai chirurgai (onkologai), onkologai chemoterapeutai, radioterapeutai.
