Mitchelas Hunteris prieš penkiolika metų patyrė didelių sužalojimų autoavarijoje, kai maždaug apie penkias minutes jį krėtė dešimties tūkstančių voltų elektros srovė. Labiausiai nukentėjo jo viena koja ir veidas. Tiesa, vyras pasakoja, dėl neigiamo įvykio poveikio jo gyvenimui neišgyvenantis. „Kai apie tai galvoju, suprantu, jog tai padarė mane stipresnį. Tiesa, norėčiau, kad mano koja ir veidas atrodytų taip, kaip anksčiau, bet be to, ką išgyvenau, nebūčiau tas, kas dabar esu“, – teigė 35 metų M.Hunteris.
Prieš penkerius metus M.Hunteriui atlikta keturiolikos valandų trukmės operacija, kurios metu jam suformuota nosis, akių vokai, atkurti veido raumenys ir nervai. Todėl vyras šiandien gali džiaugtis jaučiantis prisilietimus. „Karštį, šaltį, skausmą, kutenimą, barzdos patrynimą, kai kažkas bučiuoja mano veidą – dabar galiu jausti viską“, – pasakojo M.Hunteris.
Vyras grįžo ir prie įprasto savo gyvenimo: dirba, eina su vaikais į kiną. „Jaučiuosi puikiai. Esu normalus. Atsikeliu, nusiprausiu po dušu, išeinu iš namų, važiuoju į darbą, einu į parduotuvę. Nuostabu jaustis įprastu žmogumi“, – džiaugėsi jis.
Pasak jo, tai, kad veido persodinimo operacija buvo sėkminga – didžiulis įvykis, pakeitęs jo gyvenimą, todėl kitus žmones jis ragina tapti donorais.
Vyras šiuo metu yra antras visiško veido persodinimo atvejis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmoji pasaulyje dalies veido transplantacija buvo atlikta Prancūzijoje prieš šešiolika metų moteriai, kurią apkandžiojo šuo. Po to buvo atliktos dar 27 transplantacijos. Keturi recipientai mirė, o visi kiti visą gyvenimą turės gerti imunitetą slopinančius vaistus, kurie silpnina jų sveikatą.
Pirmoji beveik viso veido transplantacija atlikta JAV prieš septynerius metus. Tuomet po šūvio tiesiai į veidą Richardas Norrisas neteko dantų, nosies, liko tik dalis liežuvio. Jis dar galėjo jausti skonį, bet nieko neužuodė. Jeigu kur nors išeidavo, dažniausiai naktį, slėpdavosi po skrybėle ir kauke.
R.Norrisui buvo atlikta kelios dešimtys veido korekcijos operacijų, bet buvo pasiekta riba, kur įprasta chirurgija nebegali padėti.
Dr. Eduardo Rodriguezas, vadovavęs veido persodinimo operacijai, iš pradžių teigė, kad kai kurios anatominės dalys, kaip akių vokai ar lūpos, yra pernelyg sudėtingos, kad būtų įmanoma jas atkurti. Tačiau praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai kitas gydytojas R.Norrisui pasakė, kad daugiau nieko padaryti nebeįmanoma, E.Rodriguezas pasiūlė kitą galimybę – transplantaciją.
Kitaip nei daugelio kitų organų transplantacijų recipientai, kuriems operacija suteikia galimybę gyventi, veido transplantacijų pacientai rizikuoja numirti, kad atsikratytų būklės, kuri pavojaus gyvybei nekelia. Pasak gydytojų, pacientai, pasiryžę veido transplantacijai, puikiai suvokia, kuo rizikuoja, ir galvoja, kad rizikuoti verta.
