Neturi simptomų
Kasdien Lietuvoje daugiau nei viena moteris suserga kiaušidžių vėžiu. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų ir apie 300 moterų miršta nuo šios ligos. Išgyvenamumo statistika susirgus mūsų šalyje yra viena blogiausių Europoje – tik kas trečia moteris, susirgusi kiaušidžių vėžiu, išgyvena penkerius metus. Tą dažnai lemia efektyvaus šiuolaikinio gydymo neprieinamumas. Nepaisant medicinos bendruomenės, pacientų teises ginančių organizacijų, net ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pastangų, per pastaruosius metus kiaušidžių vėžio gydymas mūsų šalyje nepagerėjo ir neatitinka ES šalyse visuotinai priimtų standartų.
Kiaušidžių vėžiu sergančių moterų naujų ligos atvejų ir mirtingumo santykis – 0,6. Tai net du kartus daugiau negu sergančiųjų krūties vėžiu ir beveik 3 kartus didesnis negu segančiųjų gimdos kaklelio vėžiu. Ši liga pasižymi tuo, kad nėra jos specifinių ankstyvosios stadijos simptomų, nėra galimybės taikyti prevencinių programų. Kiaušidžių vėžio rizika gali būti nustatoma atliekant tam tikrus DNR tyrimus, jei ištiriama, kad giminėje yra didelė ligos paveldėjimo rizika. Tačiau gydytojai, nors ir atliekantys kiaušidžių pašalinimo operacijas Lietuvoje, šių procedūrų nerekomenduoja.
Mirties nuosprendį įmanoma atšaukti, net jeigu jį paskelbė pati klastingiausia liga. „Aš esu gyvas įrodymas, kad galima įveikti net ir vėlyvos stadijos vėžį. Man padėjo didelė valia, tikėjimas, puikūs gydytojai ir, žinoma, vaistai“, – atvirai portalui lrytas.lt yra sakiusi buvusi žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė.
Šiandien Seime vykusioje konferencijoje apie kiaušidžių vėžio gydymą ši moteris vos tramdė ašaras.
„Atleiskite, jei kalbėdama pravirksiu. Kai kurių moterų šiandien jau nebėra, kitos nebegali ateiti. Liga stigmatizuota, moterys apie tai vengia kalbėti. Ypač provincijoje tai yra gėdinga. Trasi tai, kad susirgai kiaušidžių vėžiu reiškia, kad gyvenai neteisingą gyvenimo būdą. Tai – visiška netiesa. Kiaušidžių vėžys yra tylusis žudikas.
Aš taip pat bėgau, dirbau, daug ko tikėjausi, o šiandien esu pacientų atstovė. Prieš ketverius metus sužinojusi savo diagnozę jokios informacijos neturėjau. Sužinai ir krenti į duobę. Prašyti vaisto, tam, kad gyventum, nepakeliamai sunku. Kartais matau abejingus valdininkų žvilgsnius“, – susijaudinusi kalbėjo Asociacijos Onkologija.lt vadovė. Informuotumo apie kiaušidžių vėžio gydymą situaciją ji įvardijo – „juoda tyla“.
Nepakanka įrodymų
Pasak Z.Zamžickienės, kiaušidžių vėžys „pasirenka“ vis jaunesnes moteris. Deja, Lietuvos pacientai neturi teisės į naujoves, todėl kiaušidžių vėžiui gydyti vis dar netaikoma biologinė terapija, kuri pripažįstama ir kompensuojama daugelyje ES šalių – Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir kitose.
Šalies valdininkams, sprendžiantiems, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, neužtenka įrodymų apie biologinės terapijos naudą, nors tų įrodymų užtenka beveik visoms ES šalims, išskyrus Latviją ir Rumuniją.
Biologinės terapijos šiuo metu reikia vos pusšimčiui moterų, valstybės mastu tarsi tai nėra labai daug. Deja, nekompensuojama ne tik biologinė terapija, bet ir kai kurie modernūs chemoterapiniai vaistai, kurių viso kurso kaina vienai pacientei nesiekia net 2 tūkstančių eurų.
Suteikė viltį gyventi dar 13 moterų
„Matome, kad šios ligos gydymo metodais gerokai atsiliekame nuo Europos, kur pacientės gydomos biologiškais preparatais, mažiau toksiškais moters organizmui. Tikiuosi, kad šią diskusiją išgirdo Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, kiti atsakingi pareigūnai, ir visais įmanomais būdais bandys pasiekti, kad kiaušidžių vėžiu sergančios moterys Lietuvoje bus gydomos biologiniais vaistais ir tie vaistai bus kompensuojami. Moterys turi būti ramios, kad išaugins vaikus, juo išmokys ir jau tada galės ramiai atsiduoti likimo valiai“, – kalbėjo seimo narė prof. V. M. Čigriejienė.
Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas, sutiko, kad jei valstybė negali kompensuoti vieno vaisto, valstybė privalo ieškoti alternatyvų. Deja, dėl biologinės terapijos vaistų kompensavimo rankos iš dalies surištos tačiau ir vaistų gamintojų reikalavimų. „Turime kelis ambulatoriniam gydymui skirtus vaistus, kurie yra kompensuojami ir įrašyti į A sąrašą. Vieni jų praėjusiais metais buvo kompensuoti 749 pacientams. Tam buvo išleista daugiau nei 700 tūkstančių eurų. Taip pat kompensuojamas ir kitas centralizuotu būdu perkamas vaistinis preparatas. Nuo šių metų priėmėme sprendimą padidinti pacientų, kuriems perkami šie vaistai, skaičių – nuo 27 iki 40. Taip bent 13 moterų suteikiama viltis gyventi. Susiduriame su problema – širdyje nori padėti visiems, tačiau kai turi ribotas galimybes, turi laikytis taisyklių, kitaip situacija taps nevaldoma“, – apgailestavo viceministras.
Pasak jo, siekiamybė – būti nepriklausomais nuo vaistų gamintojų, o patiems nurodyti prioritetus. Deja, kada tai bus įgyvendinta taip ir lieka neaišku.
