„Jaučiuosi gerai, norisi dirbti, statyti, kurti“, – sakė vyras. Prižiūrint specialistams iš Vokietijos, vyrui buvo perpiltos jo paties kamieninės ląstelės.
Medikų teigimu, paprastai mielominė liga atsitraukia 4-5 metams. Vėliau transplantaciją vėl reikia kartoti.
Sužinojo atsitiktinai
Apie ligą marijampolietis sužinojo atsitiktinai, kai darbovietėje tikrino visų darbuotojų sveikatą. R.Liaukaus kraujo nusėdimas sukėlė įtarimų. Jį nusiuntė pas onkologus, kurie nustatė mielominę ligą – kraujo vėžį.
Vyras reagavo šaltai. „Neramu, bet katastrofos nebuvo“, – jausmus prisiminė jis.
Jo žmona patyrė šoką. Vyro ligos diagnozę ji sužinojo per gimtadienį. „Jai buvo smūgis, – prisiminė šešiasdešimtmetis. – Žmonai buvo „geriausia dovana“, kokią galėjau padaryti.“
Du sūnūs – vienas jų kariškis – taip pat reagavo santūriai. Tėvo iš Anglijos lankyti atvažiavo ir ten gyvenančio sūnaus šeima.
Sužinoję, kad R.Liaukus pasveiko, džiaugėsi visi. Ypač jo anūkė. Ji senelį saugojo viso gydymo metu, bijodavo net apkabinti, kad jam neskaudėtų. Vos išgirdusi, kad nebeskauda, visą naktį nepaleido senelio iš rankų.
Būti pirmam nebaisu
R.Liaukui nebuvo baisu būti vienam pirmųjų, kuriam Kauno klinikose buvo persodintos kraujodaros kamieninės ląstelės.
„Tikėjau tuo, kad jei būsiu pirmas, būsiu geriausiai prižiūrimas“, – sakė Kauno klinikų pacientas.
Gydymo pradžioje marijampolietį aplankė profesorius Dietgeris Niederwieseris iš Vokietijos. „Pasirodė patikimas, nuoširdus žmogus. Galima su juo kalbėti apie viską. Jis kasdien skaipu domėdavosi mano temperatūra, apskritai sveikatos būkle“, – sakė R.Liaukus.
Jis dėkingas Kauno klinikų personalui – gydytojams ir slaugėms. „Viena mergaitė buvo mano dvasinis guru. Iš ligoninės išėjau kitu žmogumi“, – pasakojo vyras.
Nors vyras iškrito iš darbo rinkos – jam pripažintas 25 proc. darbingumas – nesikremta. „Sveikata svarbiau. Geriau bent metus pailsėt. Jei jausiu, kad galiu, bandysiu įsidarbinti – be darbo būti negaliu.“
