Mokslininkas šiomis dienomis, gegužės 26-28 d., dalyvauja Vilniuje vykstančiame tarptautiniame kardiologų kongrese „Širdies ir kraujagyslių ligų progreso stabdymas“.
„Tiktai Amerikoje dailidės sūnus gali pelnyti Nobelio medicinos premiją“, – juokaudamas yra sakęs L. J. Ignarro. Tais pačiais 1998-aisiais pelnęs Amerikos širdies asociacijos įsteigtą Fundamentinių tyrimų premiją. Ji buvo profesoriaus indėlio į širdies ir kraujagyslių ligų tyrimą pripažinimas.
Vėliau L.J. Ignarro buvo priimtas į Tarptautinę mokslų akademiją, Amerikos menų ir mokslų akademiją. Šiuo metu mokslininkas dėsto farmakologiją Los Andželo universitete Kalifiornijoje, medicinos mokyklos molekulinės ir medicininės farmakologijos katedroje.
Azoto oksidas bei širdies ir kraujagyslių ligos
Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o kas antras – trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties priežasčių: ŠKL apima visą intervalą ligų, susijusių su kraujotakos sistemos ligomis, taip pat – išeminę širdies ligą, galvos smegenų kraujotakos ligas.
Viena iš kraujagyslių vidiniame sluoksnyje (endotelyje) sintetinamo azoto oksido funkcijų – kraujo spaudimo kontrolė, kuri vykdoma išplečiant kraujagysles. Ši medžiaga vaidina pagrindinę rolę kraujo indų atsipalaidavime ir kraujospūdžio sumažėjime. Azoto oksidas taip pat – pagrindinis geros erekcijos pasiekimo ir palaikymo faktorius, todėl jo pagrindu gaminami vaistai.
„Tarptautinis kongresas atspindi svarbų tikslą – nutraukti arba stipriai sulėtinti ŠKL vystymąsi bet kurioje šio vyksmo stadijoje. Todėl bendravimas su kolegomis iš užsienio, dalijimasis gerąja patirtimi – labai svarbu“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Europos kardiologų draugijos, Europos hipertenzijos draugijos, Amerikos kardiologų kolegijos narys prof. Rimvydas Šlapikas.
Padidėjus riebalų bei cholesterolio kiekiams kraujyje, kvėpuojant užterštu aplinkos oru, nuolat gyvenant stresinėje aplinkoje ir esant nervinei įtampai, rūkant, valgant per mažai vitaminų turintį maistą ir mažai judant sutrinka endotelio funkcija. Tuomet sumažėja azoto oksido sintezė ir jo biologinis efektyvumas ir pradeda vystytis įvairaus pobūdžio organizmo sutrikimai.
Tai tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip hipertonija, širdies aritmija, koronarinių arterijų spazmai, taip pat vystosi vėžys, atsiranda seksualinės veiklos sutrikimai. Be viso to, trinka ir silpnėja atmintis, atsiranda ūžesys galvoje, jaučiamas jos svaigimas, vystosi Alzheimerio liga, diabetas ir dar daug kitų ligų.
Su ligomis galima kovoti
Profesoriaus L.J. Ignarro tirta azoto oksido molekulė širdžiai yra ne mažiau svarbi nei plaučiams – deguonis. Jis skaitė paskaitą tema „Biologinis azoto oksido poveikis“.
„Motina Gamta yra nuostabi, nes ji puikiai „žino“, ko organizmui reikia. Tai įrodo ir faktas, kad mūsų organizmas pats gamina azoto oksidą. Iš pradžių atrodo, kad tai – neįmanoma, nes šios dujos labai nestabilios, „gyvenančios“ vos 0,5 milisekundės.
Be viso to, jos reaguoja su daugeliu kitų medžiagų, dujų, gali prasiskverbti pro ląstelių sieneles ir niekaip nėra sulaikomos. Čia atsiskleidžia ypatinga organizmo ypatybė – azoto oksidas organizme yra gaminamas vienintelėje vietoje kūne.
Visa tai vyksta endotelyje, vidinį kraujagyslių sluoksnį sudarančiose ląstelėse, kuri sveika būklė yra be galo svarbi bendrai organizmo sveikatai, kadangi jos vienintelės mus aprūpina azoto oksidu. Paminėtina, kad jo daugiausia turi kątik gimę kūdikiai ir laikui bėgant jo kiekis organizme mažėja.
Vis dėlto, tai galima pakeisti. Maitinantis sveikai, neturint žalingų įpročių ir reguliariai mankštinantis galima kovoti su daugeliu širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač svarbu neapleisti aktyvios fizinės veiklos, nes jos metu padidėja širdies ritmas, kraujagyslėmis greičiau pumpuojamas kraujas. Taigi endotelyje imamas sparčiau gaminti azoto oksidas, išplečiantis kraujagysles.
Visgi, gerą jo lygį organizme pasiekti padeda tik reguliarus sportas, todėl labai svarbu sveiką gyvenseną pradėti dar jauname amžiuje, kai azoto oksido kiekis nėra pernelyg sumažėjęs. Tokiu būdu galima išvengti daugelio nemalonių ligų ateityje.
Tarp jų ne tik aterosklerozės, hipertenzijos ar širdies smūgio, bet vyrai galės ilgiau džiaugtis funkcionuojančia potencija. Iš tiesų, praėjus vos 2 mėnesiams po „Viagros“, kuri paremta azoto oksidu, išėjimo į rinką, gavau Nobelio premiją. Taigi, tik pamanykit, kaip, pasirodo, tai yra svarbu“, – juokavo profesorius.
Be vaistinių preparatų, skirtų gydyti ligoms, mokslininkas paminėjo ir produktus, natūraliai keičiančius odos spalvą. Visi jie turi azoto oksido ir yra itin populiarūs Azijoje, kadangi balina odą. Kol kas odą tamsinančių kremų paremtų tuo pačiu principu nėra sukurta, tačiau, pasak mokslininko, tikrai yra įmanoma.
Penktadienį ir šeštadienį (27 ir 28 dienomis), taip pat bus skaitomi pranešimai širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi mechanizmų, rizikos veiksnių kontrolės, gydymo metodų temomis.
