Pradėjus svarstymą, savo poziciją dėl įstatymo projekto
išsakė keli parlamentarai ir procesas nutrauktas, pasibaigus
svarstymui numatytam laikui ir prasidėjus Vyriausybės valandai.
Kaip
informavo posėdžiui pirmininkavęs Algirdas Sysas, projekto
svarstymas bus tęsiamas kitą savaitę.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne
vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni
politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia
embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo
momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų
tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Liberalųjų variantą remianti parlamentarė Vida Marija
Čigriejienė tvirtino, jog įstatymą būtina priimti, kelioms
dešimtims tūkstančių porų laukiant galimybės susilaukti laikų,
bet negalima apsiriboti trimis sukuriamais embrionais, kaip siūlo
kita barikadų pusė.
„Nepaisant akivaizdžios mokslo pažangos, embriono užšaldymo
atsisakymas ir praktikoje dar neveikiantis kiaušialąsčių šaldymas
kaip alternatyva dar neveikia. Sukuriamų embrionų skaičius ir jų
ribojimas ženkiai didina tikimybę, kad moterims teks kartotinai
taikyti brangų medikamentinį gydymą, didelėmis hormonų dozėmis
ir intervencines procedūras su narkozėmis.
Prievartinė trijų
embrionų implantacija sukuria daugiavaisio nėštumo ir jo
komplikacijų riziką“, – sakė Seimo narė.
Jai oponavęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad
sprendžiant dėl embrionų šaldymo reikia vadovautis ne tik mokslo,
bet ir etikos klausimais.
„Niekam iš gamtos mokslų nekyla abejonių, kada atsiranda
gyvybė – kada dvi ląstelės susijungia. (...) Ir patinka mums,
nepatinka, išvedžiosim, neišvedžiosim, iš tiesų mes kalbėsim
apie sąžinės pasirinkimą: ar mes turim teisę laisvai, kaip mums
šauna į galvą, disponuoti kita gyvybe, užšaldyti, manipuliuoti
ja, perdirbti ją, ar neturime.
Ar mes dievai, ar mes Seimo nariai.
Manau, kad šioje vietoje mes esame tik Seimo nariai ir žmonės,
kurie turi priedermę saugoti gyvybę“, – sakė R.J.Dagys.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs
pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo
narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui,
kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto
balsuodamas spręs visas Seimas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia
tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio
apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra,
skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti
negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą
reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra
pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu
reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje
įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis
ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo
standartų.