Pasirodo, taip. Per trumpą laiką išgertas didelis kiekis vandens gerokai praskiedžia kraują. Jame ima stigti elektrolitų, pavyzdžiui, natrio, tad kyla hiponatremija, liaudiškai vadinama „apsinuodijimu“ vandeniu.
Žymus vandens perteklius padidina bendrą kraujo tūrį, apkrauna inkstus, šie nepašalina perteklinio vandens. Sutrikus vandens ir druskų apykaitai ląstelėse, jos paskęsta skysčiuose ir išburksta.
Apsinuodijimas vandeniu pasireiškia galvos skausmais, pykinimu, viduriavimu, gali prasidėti karščiavimas.
Kai procesas vyksta smegenyse, atsiranda orientacijos sutrikimas, net sąmonės pritemimas, traukuliai, koma, gali ištikti ir mirtis.
Kaip išvengti tokios siaubingos būklės?
Žinoma, per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Per dieną vandenį reikėtų gerti po truputį, o fizinio krūvio metu skysčių kiekis turėtų būti ne didesnis nei 900 ml per valandą.
Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys.
Paros vandens normą galite apskaičiuoti kūno svorį (kg) padauginę iš 0,03 (30 ml). Gausite teorinę savo dienos normą.
Žinoma, jei sergate širdies nepakankamumu, inkstų ar kitomis sunkiomis ligomis – dėl skysčių kiekio būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
