Vasario 21-oji žymi svarbią datą Smithų namuose. Prieš dvejus metus šią dieną jų sūnus Zacharis ėmė skųstis pablogėjusia sveikata.
Iš pradžių jis ėmė skųstis nuodingojo raugmedžio sukeltu bėrimu ant kojos. Berniukui taip pat pasirodė, jog kažkas įkrito į akį. Pernelyg nesujaudindama jo motina Mandy išplovė sūnaus akį, o bėrimą patepė kremu. Tą naktį jis miegojo pas savo močiutę.
Deja, kitą rytą Zacharis jautėsi daug prasčiau – jam smarkiai pakilo temperatūra, o kūną išmėtė raudonomis dėmėmis. Tai pamačiusi moteris nuvežė sūnų į Monticello ligoninės priimamąjį, kuriame medikai nustatė neaiškios kilmės infekciją ir paskyrė antibiotikus.
„Su kiekviena valanda jo būklė vis blogėjo. Kai grįžome namo, bėrimas buvo išplitęs per visą kūną, lūpų oda ėmė skilinėti, akys paraudo.
Nuvežėme jį į kitą gydymo įstaigą, kurioje viena iš rezidenčių nustatė Stivenso ir Džonsono sindromą – labai sunkią alerginę reakciją į medikamentus. Tai reiškė, kad Zacharis „degė“ iš vidaus.
Tą akimirką nė nepagalvojome, kad visa tai – alergija medikamentams, gydantiems migreninius galvos skausmus, kuriuos jis kentė. Sūnus vaistus vartojo 12 dienų, taigi atrodė natūralu, kad alerginė reakcija būtų pasireiškusi gydymo kurso naktį. Deja, klydome.
Netrukus jis buvo perkeltas į vaikų ligoninę, kurioje buvo atlikta odos biopsija. Sulaukus tyrimų rezultatų paaiškėjo, kad Zacharis iš tiesų kentėjo nuo Stivenso ir Džonsono sindromo. Tai patvirtinusi dermatologė buvo be galo susirūpinusi ir negalėjo patvirtinti, jog mano sūnus išgyvens.
Sunku patikėti, kad tokią reakciją sukėlė vaistai, kuriuos jam pati sugirdžiau. Ypač kai paskutinę dozę jis išgėrė jau būdamas ligoninėje...“ – socialinio tinklo paskyroje rašė berniuko motina.
Nustačius diagnozę Zacharis dar kartą buvo perkeltas į kitą gydymo įstaigą, tačiau šį sykį jis pateko į nudegimų skyrių. Buvo praėjusios vos penkios dienos po pirmųjų simptomų pasireiškimo, tačiau bėrimas buvo išplitęs po visą kūną. Pažeistos vietos buvo nusėtos pūslėmis, jos sproginėjo, o jo oda ėmė luptis.
„Visą kelią iki ligoninės Zacharis verkė ir šaukė iš skausmo. Man plyšo širdis, jaučiausi bejėgė, nežinojau, kaip padėti savo vaikui. Nuvykus į ligoninę, Zachariui buvo tyčia sukelta koma ir atlikta visos odos šalinimo operacija. Vėliau jį apvyniojo specialia medžiaga, po kuria turėjo užaugti nauja oda.
Kai po procedūros jį pamačiau, palūžau. Visas sūnaus kūnas buvo apvyniotas bintu, speciali mašina palaikė jo kvėpavimą, o pats Zacharis buvo gilioje komoje. Dar sunkiau buvo tai, kad nei vienas medikas negalėjo užtikrinti, kad jis gyvens. Tuo metu tenorėjau patvirtinimo, kad mano sūnui bus viskas gerai. Būtent tuomet atsigręžiau į tikėjimą. Jis man iš tiesų padėjo iškęsti sunkius laikus“, – kalbėjo Mandy.
Laimei, po mėnesio, praleisto ligoninėje, Zacharis pasijuto geriau. Pamažu ataugo nauja oda, berniukui nebereikėjo būti sutvarstytam. Nubudęs iš komos dešimtmetis negalėjo atsidžiaugti pamatęs savo mažesnį broliuką – jį apkabinęs vaikas negalėjo sulaikyti ašarų.
Didžioji daugiaformė eritema, dar žinoma kaip Stivenso ir Džonsono sindromas, yra labai sunki vaistų sukelta liga, kuriai būdingas ypač sunkus gleivinių pažeidimas. Ji pasireiškia stipriu ryškiai raudonos spalvos greitai progresuojančiu bėrimu. Nors dažniausiai liga būna lokalizuota ties akimis bei burna, retesniais atvejais gali išberti ir visą kūną.
Diagnozuojama klinikoje atlikus histologinį tyrimą. Ši 3–4 savaites trunkanti liga gali sukelti plaučių uždegimą, akies obuolio ir voko junginės sąaugą, apakimą, inkstų nepakankamumą, sepsį ir mirtį.
