Prieš metus pradėjusi naudoti specialius tarpupirščių plėtiklius, kitas ortopedines priemones moteris apsidžiaugė, kad jau gali vaikščioti be skausmo.
Kaune, Žaliakalnyje, gyvenanti moteris dėl iššokusių abiejų pėdų kauliukų kamavosi daug metų. Iš pradžių šis negalavimas neatrodė rimta liga, nes visos jos mintys buvo sutelktos į kovą su krūties vėžiu.
Dėl šios ligos jai pašalinta krūtis ir nustatytas neįgalumas.
Vienoje ortopedijos įmonėje ji galėdavo įsigyti krūties protezą ir specialią liemenėlę.
Moteris buvo maloniai nustebinta, kai šios įmonės specialistė kartą pasiteiravo, kas atsitiko jos pėdoms. Ji iki šiol dėkinga nepažįstamajai už dėmesingumą ir gerą patarimą.
„Iš tikrųjų nežinojau, ką dėti ant iššokusių kauliukų. Kišenėje nuolat nešiodavausi įvairių pleistrų, bet jie mažai gelbėjo“, – prisiminė kaunietė.
Jai buvo patarta nešioti tarpupirščių plėtiklius. Iš pradžių moteris juos įsidėdavo avėdama basutes, vėliau pasitaikė proga pasipuošti ir apsiauti aukštakulnius. Regina apsidžiaugė, kad net avėdama aukštakulnius nematė vargo, nes tiko specialios ortopedinės priemonės.
„Smagu, gera, likau patenkinta, nes sumažėjo skausmas, pavyko net didįjį pirštą beveik sugrąžinti į jo vietą“, – kalbėjo kaunietė.
Ji ne vieną kartą girdėjo, kad iššokusius pėdų kauliukus galima sėkmingai operuoti, bet šiam žingsniui niekada nesiryžtų.
Dėl prastos sveikatos moteris tikino, kad norėtų būti kuo toliau nuo chirurginio peilio.
„Svarbiausia, kad išmokau gyventi be skausmo, todėl iššokę kauliukai man nebetrukdo“, – aiškino Regina.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius teigė, kad pagalbos prireikia įvairaus amžiaus žmonėms.
Iššokę pėdų kauliukai dažniau vargina moteris, vyrai dėl šių problemų kreipiasi 10–15 kartų rečiau.
Taip atsitinka, nes moterų kojų raiščiai silpnesni nei vyrų.
Genetiškai paveldimi ne iššokę kauliukai, bet pėdos tipas, kuris linkęs deformuotis. Ne vieną giminės kartą gali varginti ta pati bėda – jei senelė, mama skundėsi iššokusiais kauliukais, tai gali kamuoti ir anūkę.
Nustačius įgimtą pėdos deformaciją, gydymas skiriamas sulaukus 18–20 metų, kai žmogaus organizmas nustoja augti.
Kita grupė – tai vyresnio amžiaus pacientai, kuriems padidėja sausgyslių elastingumas, mažėja raumenų jėga ir formuojasi plokščiapadystė.
Tokiu atveju taip pat didėja tikimybė, kad žmogų vargins iššokę pėdų kauliukai.
Rimtas įspėjimas apie gresiantį pėdos pakitimą – skausmas, susitelkęs ties pirmuoju padikaulio sąnariu ir greta esančiais audiniais.
Kartais vargina deginimo pojūtis, vėliau skausmas apima visą pėdą, todėl būna sunku išsirinkti tinkamus batus. Gali atsirasti skausmingų nuospaudų, patinimų ar paraudimų.
Kartais moterys į medikus kreipiasi tik tada, kai pėdos būna smarkiai iškrypusios.
Gydytojas G.Pocius nepatarė ilgai delsti, nes medikai nėra stebukladariai.
Skausmas – tai įspėjimas, kad kažkas negerai, nors plika akimi prasidėjusios ligos gali ir nesimatyti.
„Kol liga dar nėra smarkiai pažengusi, galima skirti konservatyvųjį gydymą. Labai dažnai pacientai klysta manydami, kad gali padėti tik operacija. Jie kenčia tol, kol gali paeiti“, – teigė gydytojas G.Pocius.
Yra būdų, kaip stabdyti pėdos deformaciją, todėl žmogus neturi jaustis taip, lyg būtų pasmerktas, ir laukti operacijos.
„Neturime stebuklingų metodų, padedančių iššokusiems kauliukams grįžti į vietą.
Tačiau įmanoma stabdyti pėdos deformaciją, kad ji toliau neplistų. Tai – kompleksas konservatyvaus gydymo priemonių“, – aiškino gydytojas.
Pirmoji priemonė – silikoninis tarpupirščių plėtiklis, kuris dedamas tarp pirmojo ir antrojo pirštų. Jis neleidžia didžiajam pirštui krypti į išorinę pusę. Įsidėjus tokį tarpupirščio plėtiklį galima nešioti įprastą avalynę.
Dar vienas svarbus dalykas – specialūs įdėklai, kuriuose būna suformuotas ne tik išilginis, bet ir skersinis skliautas. Būtent skersinis skliautas padeda stabdyti pėdos pakitimus.
Avalynės įdėklai padeda pakelti pėdos skliautą ir tolygiai paskirstyti krūvį, išlaikyti taisyklingą pėdos ašį. Jie mažina nemalonius pojūčius, nes tausoja sąnarius.
Įvertinus pėdų patologiją galima užsisakyti ir individualių įdėklų.
Taip pat gali būti naudojami naktiniai įdėklai – jie, kaip ir dieną nešiojamas silikoninis tarpupirštis, neleidžia susitraukti sausgyslėms pėdos išorinėje pusėje, kurios tempia pirmąjį pirštą antrojo link.
Dar viena iššokusių pėdų kauliukų gydymo priemonė – gelinės pagalvėlės. Jos mažina trintį ir skausmą vaikštant, apsaugo nuo nuospaudų.
Nuo seno žmonės taikė ir liaudies medicinos būdus, pavyzdžiui, moterys tepdavo iššokusius kauliukus jodu.
„Šio liaudiško metodo efektyvumo dar niekam nepavyko moksliškai įrodyti. Jei žmogus jautrus jodui, jam gresia net pavojus gyvybei – anafilaksinė reakcija“, – įspėjo gydytojas G.Pocius.
Tokie liaudies medicinos būdai kaip vaikščiojimas basomis, kontrastinės vonios, pėdų masažas dirgina ir stimuliuoja blauzdoje esantį raumenyną.
Būtent šie raumenys yra atsakingi už pėdos skliautų susidarymą, nes pėdoje yra daug sausgyslių ir raiščių, bet nėra stiprių raumenų.
Kad sumažėtų pėdų skausmas, galima mirkyti kojas druskos vonelėje. Tai švelnina uždegimą, bet nekeičia pėdos deformacijos laipsnio.
„Chirurginio gydymo išvengti įmanoma tiems, kurie laiku kreipiasi į specialistą. Jeigu staiga pradėjo skaudėti pėdą, pirmojo padikaulio sąnarys yra paraudęs, didysis pėdos pirštas atsikišęs, delsti nevertėtų“, – patarė G.Pocius.
Mūsų šalyje vis dar vyrauja požiūris, kad iššokusių kauliukų operacija yra skausminga, sudėtinga, todėl žmogus ilgai būna nedarbingas.
Taikant šiuolaikinius chirurginius metodus viso to galima išvengti.
Operacinis gydymas neretai rekomenduojamas tiems pacientams, kuriems nustatyta vidutinio ar sunkaus laipsnio kojos nykščio deformacija.
Taip pat tiems, kurie skundžiasi skausmu kauliuko srityje ir negali nešioti įprastos avalynės.
Operacijos sudėtingumas priklauso nuo pėdos deformacijos laipsnio. Kuo anksčiau bus atlikta operacija, tuo mažesnė bus jos apimtis, tuo žmogus greičiau pasveiks.
Chirurginio gydymo tikslas – ištiesinti iškrypusį padikaulį, pašalinti kaulines išaugas ir atkurti sąnario funkciją.
Tokia operacija trunka nuo 20 minučių iki 1,5 valandos. Tai sėkmingas gydymo būdas, vos 2–5 procentai pacientų ateina dėl pakartotinės korekcijos.
Iškrypsta ne tik pirštas
Viena dažniausių pėdos deformacijų – vadinamasis iššokęs pėdos kauliukas (lot. Hallux valgus) – susidaro, kai pirmasis pirštas ima krypti kitų pirštų link, o pirmasis padikaulis pasislenka priešinga kryptimi.
Lietuvoje dėl tokių pėdos pakitimų kasmet atliekama apie 2,5–3 tūkst. operacijų.
Paveldimumas ir avalynė – dvi priežastys, dėl kurių atsiranda iššokę pėdų kauliukai.
Mėgstančios aukštakulnius moterys kur kas daugiau rizikuoja – ypač tada, jei avalynė smailia ir siaura nosimi, jei kulniukas aukštesnis nei 5 centimetrų.
Iššokusiems pėdos kauliukams padeda kompleksinis gydymas, gali būti skiriama speciali mankšta, masažai, vandens procedūros.
Yra skiriami vaistai nuo uždegimo, atliekamos fizioterapijos procedūros, taikomos pagalbinės ortopedinės priemonės: batų įdėklai, tarpupirščių plėtikliai, gelinės pagalvėlės.
Šios priemonės tinka ne tik gydyti, bet ir profilaktikai, nes stabdo pėdų pokyčius.
Kaip išsaugoti sveikas pėdas
Mankštinkitės: kojų pirštais suimkite ir pakelkite nuo grindų pieštuką, akmenukus, pėdomis ridenkite kamuoliukus.
Naudokite pėdų masažuoklį.
Rinkitės patogią avalynę, kad nespaustų, nebūtų per siaura.
Bėgiokite, žaiskite tenisą tik su tam tikrai sporto šakai skirtais bateliais.
Dažnai vaikščiokite basomis po žolę, smėlį ar žvyrą.
