Be to, praėjusią savaitę Klaipėdoje užfiksuotas pirmas šio sezono gripo atvejis Lietuvoje.
Centro duomenimis, bendras šalies sergamumas gripu ir užkrečiamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis trečiąją rugsėjo savaitę siekė 71,5 atvejo 10-čiai tūkst. gyventojų. Antrą rudens savaitę šis rodiklis siekė 56,3.
Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje – čia praėjusią savaitę fiksuoti 50,7 atvejo 10-čiai tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas stebimas Vilniaus administracinėje teritorijoje – 79,82 atvejo 10-čiai tūkst. gyventojų.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo rodiklį su praėjusių metų tos pačios savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir užkrečiamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užregistruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Telšius.
Ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdinga staigi pradžia, pakilusi temperatūra, sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų.
Šios infekcijos dažniausiai gydoma simptomiškai. Tai reiškia, kad slopinamos ir gydomos infekcijos sukeltos patologinės organizmo būklės ir simptomai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Tiesa, reikia žinoti, kad gripo ir peršalimo simptomai tik atrodo panašūs. Tačiau gripo sukeliami negalavimai žymiai sunkesni.
Liga dažniausiai prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, jaučiamas šaltkrėtis, kyla galvos ir raumenų skausmai, prasideda sausas kosulys.
Gripas gali pasireikšti ir apetito praradimu, vėmimu, viduriavimu, kliedėjimu, pakilus aukštai temperatūrai.
Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų.
Gripą sukelia influenzavirusai, kurie sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, dėl to sutrinka įvairios organizmo funkcijos, susilpnėja organizmo atsparumas ligoms, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijas.
Influenzavirusai gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms gripas gali būti labai pavojingas.
Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi.
Kiekvienais metais miršta nuo 15 iki 76 žmonių iš kiekvieno 100 000 susirgusiųjų. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai.
Todėl pajutus išvardytus simptomus, ar tai peršalimas, ar gripas, pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Kol temperatūra dar neaukšta (37,0-37,2°C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis. Kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto česnako ar svogūno kvapo.
Nuo kosulio tinka virto piene ir pertrinto svogūno, rugiagėlių žiedų arbata.
Skaudančią gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi.
Gerklės skausmą malšinti karštu medaus ir citrinų gėrimu.Naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C.
Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas. Pasveikti padeda citrininės melisos arbata – savaitę du kartus per dieną gerti po puoduką. Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia dažnai vėdinti ir valyti.