Manote, kad išsiplėtusios venos – tik senų močiučių, storų moteriškių ar daugiavaikių motinų bėda? O ne! Kojų venų varikozė – išsiplėtusių kojų venų liga – gali prasidėti bet kam ir bet kurio amžiaus.
Man nebuvo nė trisdešimties, buvau liauna it smilga ir mano namuose nebėgiojo dar nė vienas mažylis, kai pastebėjau, kad kojų venos išsiplėtusios ir susiraizgiusios į visiškai nepageidaujamą neišvaizdų „meno kūrinį“.
Tiesą sakant, pastebėjau ne aš. Ruošdama kavą į svečius užsukusiai bičiulei išgirdau nuostabos šūksnį: „Kas tavo kojoms?“
Tuomet supratau, iš kur tas vis dažniau pasireiškiantis silpnumas kojose, sunkumas vakarais, noras kojas užkelti aukščiau ir taip jas pailsinti.
Nuo tos dienos manęs vasarą seginčios trumpų sijonų ar mūvinčios šortų niekas nebematė. Gėdijausi to neestetiško išsiplėtusių kojų venų voratinklio. O jei einant į darbą ar šventę reikėdavo pasipuošti suknele, savo kojų gėdą slėpdavau po storomis juodomis pėdkelnėmis.
Prireikė laiko, kol išdrįsau sau ir aplinkiniams pasakyti tiesą – taip, aš esu viena iš tų 40 procentų pasaulio moterų, kurios jaučia varikozės simptomus.
Beje, kažkodėl didžioji dalis šių moterų net ir šiais laikais, kai drąsiai kalbama visur ir apie viską, nedrįsta kalbėti apie šią nemalonią ligą ir jos gėdijasi.
Susidūrusi su šia liga pradėjau atidžiau stebėti kitų moterų kojas. Nustebau pamačiusi, kad ne vienos mano pažįstamos kojas vagoja ryškios, išsišovusios venos. Viena jų dirba skrydžių palydove, kita – barmene, trečia nuolat sėdi prie kompiuterio biure.
Ilgas stovėjimas arba sėdėjimas nepajudant – viena priežasčių, kodėl išsivysto lėtinis venų nepakankamumas. Tačiau dažniausiai tai lemia paveldėjimas. Būtent genus aš ir galiu kaltinti dėl savo išsišokusių venų ir ypač nepatraukliai atrodančių gumbelių kojose.
Mėlynu kraujagyslių voratinkliu „puošiasi“ ir mano mamos bei močiutės kojos. O po kiekvienos karštesnės vasaros jos skundžiasi paūmėjusia varikoze. Taip pat ir aš, nes nuo karščio kojų venos dar labiau plečiasi.
Todėl ruduo – idealus metas ieškoti būdų, kaip pristabdyti nemalonius ligos simptomus. Štai, pavyzdžiui, aš vengiu statinės kūno padėties. Jei tenka ilgai stovėti ar sėdėti, kas valandą darau pertraukėles ir išeinu pasivaikščioti.
Aukštakulnius batelius dabar aviu tik išskirtinėmis progomis. Tačiau turbūt tai vienintelis minusas, su kuriuo teko susitaikyti bandant pažaboti savo ligą.
Pradėjau daug sveikiau ir aktyviau gyventi. Mečiau rūkyti – taip, rūkymas turi įtakos varikozės simptomų atsiradimui, kasdien sportuoju – važinėju dviračiu, bėgioju arba plaukioju baseine. Reguliarus sportas padeda kraujui geriau tekėti ir sustabdo venų nepakankamumą.
Maudydamasi visada keletą minučių skiriu kojoms – kraujotaką jose pažadinu kontrastiniu dušu.
Kojų venų varikozė labiau estetinė nei pavojinga sveikatos problema. Todėl ant operacinės stalo gultis neskubu. Kol kas noriu išbandyti kitas priemones, kurių šiais laikais tikrai yra ne viena, – medicininės kompresinės kojinės, vaistai, tepalai, neskausmingos skleroterapijos procedūros.
Tiesa, net jei ateityje ryšiuosi kojų venų operacijai, aš jos visiškai nebijau. Šiuolaikiniais lazeriais operacijos atliekamos be narkozės ir be pjūvių. Net gulėti kelių parų ligoninėje nereikia. Tą pačią dieną galima žingsniuoti namo ir puikuotis glotniomis lygiomis kojomis.
