Speciali organizmo treniruotė išgelbės nuo vienos varginančios problemos

Rudenį lengviau gali atsikvėpti žmonės, kenčiantys nuo alerginės slogos, ir pasiruošti būsimam augalų žydėjimui. Tai palankus metas imunoterapijai. Toks gydymas keičia organizmo atsaką į alergenus – dažniausiai tai būna žiedadulkės, namų dulkės, gyvūnai.

Kol kas imunoterapija taikoma tik įkvepiamiems alergenams, pavyzdžiui, žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, katėms ar šunims.<br>123rf nuotr.
Kol kas imunoterapija taikoma tik įkvepiamiems alergenams, pavyzdžiui, žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, katėms ar šunims.<br>123rf nuotr.
L.Malinauskienė priminė, kad įmanoma taip ištreniruoti imuninę sistemą, kad ji nereaguotų į žiedadulkes.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
L.Malinauskienė priminė, kad įmanoma taip ištreniruoti imuninę sistemą, kad ji nereaguotų į žiedadulkes.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Daugiau nuotraukų (2)

Danutė Jonušienė („Lietuvos rytas“)

Oct 19, 2016, 6:40 PM, atnaujinta May 10, 2017, 2:20 PM

Lietuvoje žiedadulkių sukeliama alergija, dar vadinama šienlige, kamuoja iki 5 procentų gyventojų, o Europoje šis skaičius siekia 20 procentų.

Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo alergijos, nors kai kurie mano, kad vasarą užklupusi sloga buvo peršalimas.

Jeigu žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas studentas pradėjo sirgti, galbūt tai reiškia, kad dėl kokių nors priežasčių imuninė sistema pasidarė dirglesnė ir pradėjo reaguoti į nekenksmingas medžiagas taip, tarsi jos grėstų organizmo vientisumui.

Mintis apie alergiją ateina tik tada, kai žmogus įsitikina, kad kelerius metus negalavimai kartojasi tuo pačiu metų laiku, pavyzdžiui, kovą ir balandį, gegužę ir birželį ar rugpjūtį ir rugsėjį.

„Alerginės slogos požymiai panašūs į peršalimą, nes žmogus čiaudi, sloguoja, gali ašaroti akys. Labai retai apie alergiją žmogus susimąsto blogai pasijutęs. Be gydytojo tai beveik neįmanoma atskirti“, – įspėjo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja medicinos mokslų daktarė Laura Malinauskienė.

– Kaip suprasti, kad ligos priežastis – alergija, jei žmogus vaikystėje ar paauglystėje nebuvo alergiškas, o sulaukęs 35-erių pasijuto prastai?

– Didelė dalis pacientų kreipiasi į alergologą, nes jau vaikystėje kentėjo nuo alergijos.

Daliai žmonių alergija gali pasireikšti ir vėliau. Kartais žmogus tik nuėjęs ten, kur yra koks nors gyvūnas, pajunta, kad kažkas negerai.

Dulkėms jautrūs asmenys pajunta negalavimus, kai imasi namų ruošos, keičia patalynę, varto senas knygas.

– Ar yra koks nors būdas padėti tokiems žmonėms?

– Yra efektyvių vaistų, bet jie palengvina būklę, kol negalavimai dar neįsisiautėjo. Kur kas naudingiau išbandyti specifinį gydymą – imunoterapiją. Jos taikinys – specifinis alergenas, sukeliantis alerginę reakciją, ir paciento imuninė sistema.

Tyrimai rodo, kad apie 80 procentų žmonių, kuriems taikoma specifinė imunoterapija, jaučia didelį palengvėjimą – simptomai išnyksta ar smarkiai sumažėja.

– Ką reikia daryti norint pradėti tokį gydymą?

– Būtina kreiptis į alergologą – jis skirs tyrimus, padedančius nustatyti, kokiam alergenui žmogus yra jautrus. Jei nustatoma daug alergenų, gydytojas nustato, kurie reikšmingi ligai.

Pirmaisiais imunoterapijos metais naudojami vienos rūšies alergenai, padedantys sumažinti imuninės sistemos jautrumą. Yra nustatyta, kad gydant vienos rūšies alergenais mažėja jautrumas ir kitos rūšies alergenams.

Su pacientu būtina aptarti, koks jam priimtinas imunoterapijos būdas. Vieni žmonės pasiryžta kasdien gerti alergenus namuose, pavyzdžiui, tai gali būti lašai ar tabletė, kurią reikia čiulpti. Tačiau ne visi žmonės sugeba vykdyti gydytojo nurodymus.

Taip pat gali būti skiriamos injekcijos, kurios leidžiamos gydymo įstaigoje. Dėl alergenų specifinės imunoterapijos gali kilti sisteminė alerginė reakcija. Ji būna retai, tačiau žmogus turi būti stebimas medikų.

Alergenų injekcija gali būti leidžiama kartą per mėnesį, tad pacientui gali tekti lankytis pas gydytoją kas 4 ar 6 savaites visus metus. Galimas ir patogesnis būdas, kai vienų metų imunoterapijos kursą sudaro 6 injekcijos.

Toks gydymas – tai treniruotė imuninei sistemai. Kai ji nuolat susiduria su alergenu, pasigamina tam tikrų ląstelių, kurios tarsi sako alerginei reakcijai „Stop“, nes beprasmiškai eikvojamos organizmo jėgos. Tokiu būdu įmanoma sukelti vadinamąją ilgalaikę remisiją, todėl alergija nurimsta daugelį metų.

– Kokio amžiaus žmonėms imunoterapija efektyvesnė?

– Ji turėtų būti efektyvesnė vaikams, ypač 4–5 metų, nes tuo metu bręsta imuninė sistema, taip pat paaugliams, nes vyksta dideli imuninės sistemos pokyčiai.

Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo vaikai. Jo rezultatai porodė, kad imunoterapija užkerta kelią išsivystyti bronchų astmai. Apsauginis efektas išlieka net dešimt metų. Tokie vaikai rečiau suserga bronchų astma nei mažamečiai, kuriems nebuvo skirta imunoterapija. Bėda ta, kad Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja specifinės imunoterapijos.

– Ar tokiu būdu įmanoma sumažinti alergiją maisto produktams ar vaistams?

– Kol kas imunoterapija taikoma tik įkvepiamiems alergenams, pavyzdžiui, žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, katėms ar šunims. Ji gali būti efektyvi, kai žmogus yra alergiškas bičių, vapsvų ar širšių nuodams.

Pasaulyje jau atliekami klinikiniai tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad ateityje bus galima skirti imunoterapiją žmonėms, kurie alergiški riešutams ir pienui.

Jei pacientams būtina skirti gydymą, bet jie yra jautrūs medikamentams, galima sumažinti organizmo jautrumą tam tikram preparatui. Toks gydymas vadinamas desensibilizacija.

Pavyzdžiui, gydant vėžį reikalingi platinos preparatai, bet ligonis yra alergiškas platinai. Tokiu atveju pagal tam tikras gydymo schemas galima pripratinti organizmą prie platinos, todėl pacientas galės gydytis vaistais, kurių sudėtyje jos yra.

– Kiek Lietuvoje žmonių galėtų naudotis specifine imunoterapija?

– Nėra epidemiologinių duomenų, tačiau tokių pacientų nemažai. Higienos instituto duomenimis, vaikų iki 18 metų sergamumas alerginiu rinitu sudaro beveik 10 procentų.

Belgijoje net trečdalis gyventojų serga alerginiu rinitu, didelis sergamumas nustatytas Didžiojoje Britanijoje. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai pataria kuo anksčiau pradėti imunoterapiją, kol alergija neįsisenėjo ir neišsivystė komplikacijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.