Jei neretai atsiduriate streso gniaužtuose, šokinėja ir jūsų kraujospūdis. Jeigu jis dažnai būna aukštas, jums gali būti nustatyta hipertenzija.
Bet tik gydytojas gali spręsti, ar skirti vaistų, ar kraujospūdį galima sureguliuoti šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą.
Konfliktinės situacijos, stresas, įtampa – kasdieniai mūsų gyvenimo palydovai. Vis mažiau žmonių sugeba šias situacijas suvaldyti.
„Mūsų nervų sistema yra tokia jautri, kad net menkiausias nepageidaujamas įvykis gali sugadinti visą dieną, gerokai pablogindamas sveikatą.
Dažnai pacientai skundžiasi stipriu galvos skausmu, ypač pakaušio, smilkinių srityje, atsiranda kūno drebulys, pykinimas. Visuomet pasimatuokite kraujospūdį – gal šių nemalonių pojūčių priežastis bus būtent padidėjęs kraujospūdis“, – patarė vilnietė šeimos gydytoja E.Galgauskienė.
Optimalus kraujospūdis – 120/80 mmHg (120 – sistolinis, viršutinis, 80 – diastolinis, apatinis). Jeigu kraujospūdžio aparatas rodo 120–129/80–84 mmHg, jūsų kraujospūdis – normalus.
Bet 130–139/85–89 mmHg – aukštas normalus. Jeigu aukštas normalus kraujospūdis tampa esant nervinei įtampai, pasitarkite su šeimos gydytoju, kaip jį sumažinti be vaistų.
Gydytoja E.Galgauskienė pataria, ko griebtis, kai kraujospūdis truputį šokinėja.
Nepanikuokite, jei matavimo aparatas parodė padidėjusį kraujospūdį, – pasistenkite nurimti, atsipalaiduoti, išgerkite raminamosios arbatos, prisiminkite ką nors gero ir malonaus, giliai pakvėpuokite.
Jei yra galimybė, prigulkite, padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų. Dažnai tai yra organizmo reakcija į stresą, kuri po valandos kitos praeis.
Mityba – daugelio ligų profilaktikos priemonė. Tam vis dar skiriama per mažai dėmesio, dažnai net netikima, ką sako sveikatos priežiūros specialistai. Niekam ne paslaptis, kad mažesnis druskos kiekis maisto produktuose mažina kraujospūdį, tačiau dažnas neatsispiria pagundai paskanauti rūkytų, sūdytų, konservuotų gaminių.
Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste – ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (5–6 g). Taip sistolinį kraujospūdį galima sumažinti iki 5 mmHg.
Valgant daržoves, vaisius, į gaminamą maistą dedant mažiau druskos sumažinamas suvartojamos druskos kiekis. Patariama racione sumažinti gyvulinių riebalų, valgyti daugiau rupiai maltų grūdų patiekalų.
Daugelis mokslinių tyrimų įrodė teigiamą magnio poveikį kraujospūdžiui mažinti. Šio mikroelemento yra riešutuose, pavyzdžiui, migdoluose. Taip pat juose yra ir nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios reikalingos širdžiai ir kraujagyslėms.
Reikėtų nepamiršti ir maisto produktų, kuriuose gausu kalio, – burokėlių, avokadų, pupelių, špinatų, bananų, bulvių, razinų, pomidorų sulčių. Kalis – mineralas, padedantis išlaikyti elektrolitų ir skysčių pusiausvyrą organizme, taip palaikydamas ir normalų kraujospūdį. Per dieną žmogus su maistu turėtų gauti ne mažiau nei 3,5 g kalio.
Judėjimo stoka – šiuolaikinės visuomenės rykštė. Apie tai kalbama nuolat, tik rezultatai dar nėra tokie geri, kaip norėtųsi.
Aktyvesnė fizinė veikla taip pat padeda kovoti su padidėjusiu kraujospūdžiu, mat tuomet išsiskiria azoto rūgštis, kuri plečia kraujagysles ir mažina kraujospūdį.
Fizinė veikla turėtų teikti malonumą – galima eiti pasivaikščioti, važinėti dviračiu, plaukioti. Svarbu, kad tai truktų bent po 30 minučių kasdien, pagreitėtų kvėpavimas ir bent truputį suprakaituotumėte.
