Apie tai rašėme čia. Naujausiais duomenimis, praėjusią savaitę Vilniuje užregistruoti trys hepatito A atvejai – spalį čia tai jau antras šios ligos proveržis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas pranešė, kad spalio 25–28 dienomis užregistruoti trys pranešimai apie galimai epidemiologiškai susijusius hepatito A atvejus. Susirgo du toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyvenantys asmenys ir vienas asmuo, kuris ligos inkubacinio periodo metu lankėsi toje gyvenamojoje vietoje.
Departamento specialistai pradėjo įtariamo hepatito A protrūkio epidemiologinį tyrimą.
2010 – 2015 metais Vilniaus mieste iš viso hepatitu A susirgo 177 asmenys. 89 (50,3 proc.) iš jų nustatyti 2012 metais, kai kilo 11 hepatito A protrūkių Vilniaus mieste (vienas – romų bendruomenėje, trys – vaikų socialinės globos namuose ir septyni – šeimose). 2016 metų sausio – rugsėjo mėnesiais Vilniaus mieste hepatitu A susirgo keturi asmenys.
Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Hepatito A infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba simptomų nesukeliančia šios infekcijos forma. Liga prasideda ūmiai, pasireiškia karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, kartais kvėpavimo takų kataro požymiai. Po keleto dienų pasireiškia apetito stoka, pykinimas, vėmimas, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Po 1–2 dienų pagelsta akių odenos, vėliau – oda ir gleivinės – išsivysto gelta.
Hepatitu A virusu užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar neskiepyto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį virusas patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.
Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu- oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų. Infekcija gali plisti ir lytiniu keliu, ypač nesaugių lytinių santykių metu.
