Tatjana Pirmaitienė – iš tų žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata, gyvena aktyviai ir stengiasi mąstyti pozityviai, tačiau ir jai nepavyko išvengti infarkto ir širdies nepakankamumo diagnozės. Šiandien ji – viena iš Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos steigėjų.
Dėl problemos – į Europos Parlamentą
„Siekti nusimatytų tikslų, sveikti ir daug ką sužinoti dideliame būryje yra lengviau, dėl to ir susikūrėme, – asociacijos įkūrimo priežastis vardijo T.Pirmaitienė. – Pasibeldėme ir tarptautinio širdies centro iHUUB („The International Heart Hub“) duris. Ten buvome labai šiltai priimti ir supratome, kad nuo šiol širdies nepakankamumu sergantys Lietuvos žmonės nebėra vieniši, prisijungėme prie 15 milijonų širdies nepakankamumu sergančių europiečių.
Dalyvavome Europos Parlamente pristatant naują raštišką deklaraciją, kuri ragina Europos Sąjungą (ES) padėti milijonams sergančiųjų širdies nepakankamumu – gauti jiems visapusišką priežiūrą ir skubią pagalbą, apsaugoti ir neleisti šia liga susirgti kitiems.“
Siekdama atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumu sergančius pacientus T.Pirmaitienė viešėdama Briuselyje susitiko ir su Europos Komisijos nariu, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, Vyteniu Andriukaičiu.
„Jeigu buvo diagnozuota kokia nors širdies bėda, svarbu jos neužleisti. Nepakankamumas – jau yra jos pasekmė. Ūmus nepakankamumas – tai komplikacija, o lėtinis nepakankamumas atsiranda dėl to, kad liga buvo užleista, mažai gydoma, pacientas buvo blogai informuotas.
Tam būtina sukurti dispanserizacijos mechanizmą, o tai reiškia, kad nustačius miokarditą ar kardiomiopatiją, fibrozinius ir ar koronarinius dalykus, pacientas būtų nuolat prižiūrimas specialistų. Turi būti sukurta infrastruktūra, leidžianti kelis kartus per metus apžiūrėti pacientą, to nepadarius joks progresas neįvyks“, – pažymėjo V.Andriukaitis, kuris pats yra dirbęs širdies chirurgu.
Didelė našta visai Europai
Širdies nepakankamumas – neišgydoma ir dažnai labai sekinanti liga, kai širdis nebepajėgia atlikti siurblio funkcijos – tinkamai prisipildyti ir išstumti kraujo. Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 103 tūkst. pacientų.
Pasak VU Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vedėjo prof. Aleksandro Laucevičiaus, tai labai paplitusi liga, kurios gydymas – brangus. Tai yra didelė socialinė bei ekonominė našta visai Europai. Dabar šia liga serga 15 milijonų europiečių, tačiau prognozuojama, kad iki 2030-ųjų skaičius išaugs dar 25 proc., jei visoje Europoje nebus imtasi suderintų veiksmų.
„Nors širdies nepakankamumas nėra išgydomas, daugelio pacientų gyvenimo kokybė gali pagerėti, o numatoma gyvenimo trukmė pailgėti, jei jie bus efektyviai gydomi ir vykdys medikų nurodymus“, – sakė Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė prof. Jelena Čelutkienė.
Svarbu neignoruoti simptomų
Pasak profesorės, sergant širdies nepakankamumu pasireiškia tokie simptomai kaip dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis, pirma fizinio krūvio metu, o vėliau ir esant ramybės būsenai.
Į ligoninę sergantieji dažnai patenka dėl stipraus dusulio, išplitusių kūno patinimų. Po kiekvienos tokios hospitalizacijos širdies ir kitų organų būklė pablogėja, o gyvenimas trumpėja.
„Dėl šios priežasties reikia, kad valstybė pasirūpintų specializuota ambulatorine priežiūra, nes ji leidžia užtikrinti geresnį ir ilgesnį gyvenimą ir drauge sumažinti išlaidas, susijusias su gydymu ligoninėje. Pavyzdžiui, Švedijoje net 80 proc. ligoninių veikia specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirba kardiologai ir slaugytojai, besispecializuojantys šioje kardiologijos srityje. Lietuvoje 5 tokie kabinetai duris atvėrė šiemet“, – pasakojo prof. J.Čelutkienė.
Lietuvoje surasta išeitis
Lietuvoje, pradėjus kurti specializuotus kabinetus pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, kilo būtinybė paruošti kardiologus ir slaugytojus, kurie specializuotųsi dirbdami su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas buvo parengęs dviejų mėnesių kursus slaugytojams ir gydytojams kardiologams. Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, kursuose daug dėmesio buvo skiriama naujausių diagnostikos, gydymo ir slaugos metodų diegimui.
„Organizuoti tokius mokymus – būtina norint užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, teikimą ir tęstinumą sergantiems širdies nepakankamumu“, – sakė prof. A.Utkus.
Nors rizika susirgti širdies nepakankamumu gresia vienam iš penkių europiečių, jis dar dažnai vadinamas pamirštąja lėtine liga, nes visuomenė yra dar per menkai susipažinusi su jos simptomais.
