Ne, klinikose specialistei nebuvo bloga dirbti, čia ir užgimė didžioji jos meilė dermatologijai. Tačiau profesorė pripažįsta, kad, deja, sistema ne visuomet leidžia pacientams taikyti inovatyviausią gydymą valstybiniame sektoriuje. Tad tobulėjimo troškimas privertė žengti ryžtingą žingsnį.
- Kai kurie centro pavadinime išgirdę žodį inovatyvus, ko gero, pagalvos, kad tai gana pretenzinga.
– Mano mintis įkurti savo kliniką kilo palaipsniui. Ilgametė patirtis leido pamatyti nemažai pasaulio klinikų, turėjau laiko paanalizuoti, kas gerai, kas blogai, pasidomėti inovacijomis.
Iš tiesų, esame nusistatę siekti aukščiausių standartų. Centras apima akademinę dermatologiją: uždegimines, onkologines ligas, taip pat ir estetines grožio procedūras. Mūsų specialistai domisi naujausiomis technologijomis.
Šiuolaikinės dermatologijos problema ta, kad dauguma specialistų yra linkę į estetinę mediciną, bet jie nesidomi tikrąja dermatologija. Aš noriu suteikti akademinio lygio paslaugas privačiame sektoriuje, pasitelkiant naujausias technologijas.
Todėl centre turime naujausią lazerį žvynelinės ir vitiligo gydymui, kuris padeda, kai nebepadeda nei tepami vaistai, nei fototerapija.
Lazeriais gydome aknę, randus, atjauniname veidą. Turime moderniausią aparatūrą, kuria galime nuskenuoti net visą kūną ir identifikuoti kiekvieną apgamą, taikyti fototerapiją, vandens procedūras. Mūsų galimybės labai didelės.
Kai sergama įvairiomis lėtinėmis odos ligomis, jos dažniausiai būna visam gyvenimui, tačiau tinkamai valdomos, jos gali būti visiškai nepastebimos. Esant piktybiniams susirgimams, ligas svarbu anksti diagnozuoti. Su modernia aparatūra galime greičiau „pagauti“ ligą, o turėdami daug įvairių technologijų ir profesionalių specialistų vienoje vietoje viską galime padaryti nuo A iki Ž. Matome – sunkus ligonis – statome lašinę, reikia – siunčiame į fototerapiją, taikome lazerinį gydymą, injekcijas ir t.t.
- Tačiau minėjote, kad teikiate ir estetines grožio procedūras. Kodėl jų tuomet nepaliekate grožio salonams, gi dermatologijos ekspertai galėtų užsiimti rimtesniais reikalais?
– Estetinė ir tikroji dermatologija šiandien beveik neatsiejamos. Paklausite kodėl? Jau ir dabar sulaukiame pacientų, kurie atvyksta nukentėję, su komplikacijomis po grožio procedūrų. O iš streso ir nerimo dar patys komplikuoja situaciją.
Komplikacijų gydymas – specifinis reikalas, apie tai niekas nenori kalbėti, tačiau tokių atvejų vis daugės, todėl, kad žmonės ne visuomet pasigilina, kas jiems atlieka grožio procedūras.
Dabar jas atlieka visi, kas tik nori. Žmonės net neturintys medicininio išsilavinimo. Jums nekyla klausimų, kodėl ne visi dermatologijos specialistai ryžtasi atlikti įvairias grožio procedūras? Jie žino, kokia yra rizika. Tuo tarpu merginos, galvojančios, kad žino, ką daro, atsimatuoja centimetru, „sukala“ ir baigta. Net ne visuomet adatas dezinfekuoja.
Norėdami sutaupyti grožio procedūroms ir atlikdami jas nežinia kur, žmonės turės vis daugiau odos komplikacijų, kurias reikės skubiai spręsti.
– Tai daug pacientų į jus kreipiasi su rimtomis būklėmis?
– Oficialiai pradėjome dirbti spalio viduryje, tad stebiuosi, kokių rimtų ligų paveiktų pacientų kreipiasi į mus. Kalbu ne vien apie grožio procedūrų komplikacijas. Žmonės ieško, skaito forumuose, dalijasi informacija. Tad sulaukiame jų su visu klausimų sąrašu.
– Ko pacientai klausia dažniausiai?
Jie dažnai atvyksta jau su atsakymais, tik nori pasitikslinti, pasitikrinti. Žinoma, būna, kad pacientai atvyksta su visu sąrašu, kokių procedūrų norėtų. Tačiau mes po kiekviena procedūra, liga dedame parašą. Tad atliekame tik tas, kurių iš tiesų reikia.
Žmones reikia šviesti ir vesti reikiamu keliu. Mes esame medikai, mums rūpi ne parduoti, o tobulinti žinias ir gydyti pacientus.
Todėl mūsų centras inicijuos ir daugiau socialinių projektų, kadangi švietimo apie odos priežiūrą, sergant dermatologinėmis ligomis, vis dar nepakanka.
– O kokius socialinius projektus jau vykdote?
– Problema dar ir ta, kad žmonės neretai paliekami su odos problemomis, nežinodami, ką toliau daryti po gydymo, kaip prižiūrėti savo odą. Todėl į centrą persikėlė ir mano prieš penkerius metus pradėta Egzemos mokykla. Tai socialinis projektas, kurio metu organizuojame nemokamas paskaitas, edukuojame žmones apie odos priežiūrą sergant egzema. Mūsų tikslas plėsti šią mokyklą po visą Lietuvą.
Tačiau ir sergantiesiems kitomis ligomis visuomet viską paaiškiname. Daug dėmesio kreipiame į tai – kas bus po to, kai pacientai išeis pro mūsų centro duris. Mokome juos, ruošiame vizualizacijas, įduodame atmintines. Žiūrime į savo darbą kūrybiškai.
– Dermatologijoje kūrybai daug erdvės?
– Ilgametė patirtis ir žinios leidžia į darbą žiūrėti kūrybiškai. Kai baigi mokslus ir pradedi dirbti – tai būna amatas. Kai praeina dešimt metų ir jei myli savo darbą, esi įžvalgus, turi tyrinėtojo gyslelę, tampi menininku. Kiekvienas pacientas tampa tavo mokytoju, kiekvienas atrodo kitaip, išbertas skirtingai ir net gyja nevienodai.
Aparatą gi kiekvienas gali nusipirkti, tačiau, kaip tuos gydymo metodus sukombinuoti, kad gydymas būtų efektyviausias? Ne visi tą pasaulyje moka. Todėl džiaugiuosi, kad galiu pasiūlyti tai žmonėms ir padėti tiems, kuriems reikia ne tik suvaldyti ligą, bet ir išmokyti su ja tvarkytis kasdieniame gyvenime. Žinoma, šis centras tik pradžia, bet viliuosi, kad laikas parodys, kas yra kas ir idėja išsiskleis kaip gėlės žiedas.
- Tačiau jei atvejis bus iš tiesų retas, ar pakaks tų šešių čia dirbančių medikų?
– Taip, šiuo metu centre be slaugytojų, administratorių ir kito personalo, dirba 6 ilgametę patirtį turintys gydytojai, tačiau jų planuojame turėti kur kas daugiau. Visuomet džiaugiamės retų ligų atvejais, nes tai verčia mus tobulėti.
Visuomet galime sušaukti konsiliumą, o jei ir mes nežinotume, ką daryti, atvejis būtų išskirtinis, turime partnerių Vokietijoje, Šveicarijoje, Amerikoje ir Švedijoje, tad turime galimybę konsultuotis, organizuoti užsienio ekspertų vizitus bei siųsti savo pacientus pas juos.
– Pacientai neklausia, kodėl iš universitetinių klinikų pasukote į privatų sektorių?
– Daug metų su džiaugsmu dirbau savo darbą Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, tačiau, deja, sistema ne viską leidžia padaryti universitetinėse ligoninėse. Universitete profesore lieku ir tai man labai svarbu, tačiau dar svarbiau – nesustoti vysti dermatologijos, kad ji vystytųsi Lietuvoje.
Žinoma, norėčiau, kad viską būtų buvę galima padaryti universitetinėje klinikoje, tačiau ką daryti, jei sistema neleidžia pirkti naujausios aparatūros ir turime rinktis pigiausią? Reiškia, reikia ieškoti alternatyvų.
Ilgą laiką gi save graužiau. Aš tiek metų mokiausi, stažavausi beveik visoje Europoje, tiek daug žinių turiu, o kur jas dėti? Į kapus nusinešt?
– Turite galvoje, kad sveikatos apsaugos sistema neleido tobulėti tiek, kiek norėjote?
– Ne visas progresas valstybiniame sektoriuje yra prieinamas, ne visas procedūras specialistai gali pacientui atlikti. O mano manymu, šiais laikais Lietuvoje privalu turėti pačią naujausią aparatūrą, kurią turi visas pasaulis. Ir tai yra įmanoma.
Dermatologija per paskutiniuosius 10 – 20 metų tapo visiškai kitokia specialybe. Inovacijos šioje srityje pristatomos kasmet, todėl turime spėti paskui.
Šiandien baigėsi vien „kremukų“ era. Mes dabar turime tiek labai naudingų „žaislų“, kad akys dega, o rankos niežti išbandyti ir praktiškai pritaikyti naujausius gydymo metodus, kad būtų nuodėmė to nepadaryti.
Todėl ir su manimi dirbantys specialistai turi didelę patirtį, geras rankas, didžiulę širdį, o svarbiausia – myli dermatologiją.
