Atsikratė šešiolikos kilogramų
Pusryčiauti, šiek tiek pasimankštinti, pasportuoti su bičiuliais, neprisivalgyti prieš miegą, atsisakyti užkandžių ir svaigalų – šiomis lyg ir paprastomis taisyklėmis pusmetį besivadovavęs Rokiškio rajono tarybos narys 48 metų V.Pliuškis ne tik išgražėjo akyse numetęs 16 kilogramų svorio, bet ir nebevartoja vaistų nuo kraujospūdžio. Neliko ir bėdų dėl skrandžio.
Politikui kilo tik vienas, bet malonus rūpestis – pakeisti garderobą, nes turėtieji drabužiai – gerokai per dideli.
Po pietų V.Pliuškį pasikvietę pokalbio į piceriją, juokavome, kad dabar išsiaiškinsime visą tiesą – žiūrėsime, ką užsisakys, stebėsime, ar ilgai maistą kramtys, kuo valgį užsigers.
Tai girdėdamas V.Pliuškis juokėsi, kad valgo viską, kaip ir anksčiau, tik kitu laiku ir kitokiomis porcijomis.
Dar jis be ceremonijų sukritikavo korespondentės taršomus blynelius su varške, grietine ir braškių uogiene – tokius patiekalus reikėję valgyti iš ryto ar bent jau iki pietų.
Vakarop jie tiktų tik tuo atveju, jei korespondentė iki miego dar būtų numačiusi nemažai aktyvios veiklos.
Tortu pavaišino merginas
„Nereikia imtis tokių drastiškų priemonių kaip dietos. Geriau pradėti nuo mažų dalykų, galvoti, kada ką valgai, pajudėti kelias minutes – ir rezultatus išvysite. O kai matysite akivaizdų rezultatą, ateis azartas“, – dėstė V.Pliuškis.
Prieš pusmetį dar buvęs „solidžiai“ apvalus, vyras pasikeitė net iš veido.
Vienas pirmųjų jo pastangas numesti svorio įvertino rajono meras Antanas Vagonis. Esame rašę, kad per tarybos posėdį šia proga jis pasveikino net tris pradėjusius sveikuoliškai gyventi ir sulieknėjusius politikus. V.Pliuškis buvo lyderis, nes numetė daugiausia kilogramų.
„O žinote, ką meras už tai mums įteikė dovanų? Po tortą“, – juokėsi politikas.
Gal tai buvo bandymas patikrinti vyrų ištvermę? V.Pliuškis tikino, kad prieš pagundą sėkmingai atsilaikė ir tortu pavaišino merginas. O ir pagunda jau nebe tokia didelė, kaip būtų buvę dar prieš pusmetį. Jis tikino neatsisakantis ir saldainių, bet jei užeina noras, jų paskanauja rytą. Bet cukraus nededa nei į arbatą, nei į kavą.
„Ar ragavote nesaldintą kavą ar arbatą? Ji juk ir taip saldi. Na, nebent dėtumėte į puodelį kelis šaukštus cukraus – tuomet skirtumas iš tikrųjų būtų“, – aiškino rokiškietis.
Prisižadėjo, kad 120 nebus
Paklaustas, ar sutuoktinė nepavyduliauja – juk dabar jis, matyt, patraukia ne vienos moters dėmesį, V.Pliuškis juokėsi: „Pavydėti nėra reikalo. Ne bala – neišsitaškysiu.“
Bet jau surimtėjęs politikas paaiškino, kad svorį ėmė mesti ne dėl dėmesio, pagyrų ar kažkokio neaiškaus iššūkio.
„Kartą užlipau ant svarstyklių – 119 kilogramų ir dar 800 gramų. Pasakiau sau, kad 120 tikrai nebus“, – pasakojo V.Pliuškis.
Dabar jis sveria apie 104 kilogramus ir neišgyvena, keliais kilogramais mažiau ar keliais daugiau. Nes savijauta visai kitokia.
„Pabandykite ant savęs užsidėti 20–15 kilogramų, na, gerai, 5 kilogramus, sakykim, plytą – ir pavaikščiokite visą dieną. Tuomet suprasite, kaip jaučiasi žmogus su nereikalingu antsvoriu“, – kalbėjo jis.
Vaistų pakuotės – pilnos
V.Pliuškis kentėjo dėl kraujospūdžio, beveik ketverius metus jam sureguliuoti gerdavo vaistus – ir taip kiekvieną dieną. Rokiškietis tebeturi prieš pusę metų šeimos gydytojos trims mėnesiams išrašytus vaistus. Pakuotės beveik pilnos, išgėrė gal tris tabletes, kai buvo labai įtemptos dienos.
Neliko ir anksčiau kamavusių skrandžio skausmų. Medikai nerado priežasties, net yra siuntę tirtis onkologinių ligų, o paaiškėjo, kad tereikėjo pradėti sveikai maitintis.
Užtat dabar V.Pliuškis pas gydytojus iš viso nebesilanko.
Pirmiausia, ką apsisprendė keisti V.Pliuškis, – tai visiškai atsisakė alkoholio.
„Net gydytojai sako, kad saikingai išgerti galima. O kas tai yra – saikingai? Progų pasitaiko kone kas savaitę – brolių, tėvų, vaikų gimtadieniai, medžioklės, dar bičiuliai pasikviečia... Kaip sustoti, kai susėda kaimo vyrai – po litrą, ir jau, žiūrėk, „kablys“, – situaciją šaržavo V.Pliuškis.
Bet kad alaus išgėrus apetitas kyla – niekas nenuginčys.
O kaipgi jaustis per Naujuosius, kai kompanija tradiciškai šampaną geria?
„Ploju ir džiaugiuosi“, – tikino V.Pliuškis. Jis siūlė ir šeimos nariams visiškai atsisakyti alkoholio, žadėjo už tai premiją, bet sutiko tiktai brolio dukra.
Skrandį apgauna lengvu maistu
Prašomas išduoti kitas paslaptis, V.Pliuškis tvirtino paslapčių neturintis.
Bet – įpratęs pusryčiauti ir pietauti. Valgo daug kiaušinių – virtų ir keptų. Skanu pievagrybiai, pačirškinti keptuvėje su paprikomis, česnakais ar svogūnais. Avižiniai dribsniai – būtinai be druskos ir be cukraus.
Pietūs – jau kaip kada papuola. Grūdines kultūras auginantis V.Pliuškis darbymečiu kartais apsieina ir be pietų. Bet vakare sugrįžęs vis viena vengia prikišti skrandį.
Laikas vakarienei nesąs labai svarbus, bet valgo šiukštu ne bulves ir ne miltinius patiekalus.
Jau metus bulvių beveik nevalgantis politikas į tokius blynus tikino išvis nežiūrintis.
„Žuvies gabaliukas ar pakelis varškės su šviežiu pomidoru, paprika – kaip gali būti neskanu arba nesotu?“ – stebėjosi rokiškietis.
Dar jis mėgsta raugintas pasukas ir visiems pataria jų paragauti – daug kam patiks.
Gerai pavalgyti žalių daržovių, ypač žalių agurkų, pastarųjų gali kirsti iki nukritimo.
„Būdavo taip, kad jei šaldytuve padėta dešra, tai būtinai turi ją suvalgyti. Atsikeldavau iš ryto – pilvas kietas kaip akmuo. O paaiškėjo, kad skrandį gali lengvai apgauti lengvais produktais“, – tikino politikas.
Gal tada geriau pjuvenos
Užkandžiavimui žiūrint televizorių V.Pliuškis tarė griežtą „ne“.
„Atrodo, ai, žiūri kokią laidą, sugraušiu obuolį – kas jau čia tokio? Bet paprastai ranka pati pasiima patį gražiausią ir didžiausią. Pakaktų poros kąsnių, bet kurgi apgraužtą pusę dėsi, negi mesi? Tai ir pabaigi valgyti“, – vaizdžiai pasakojo kone kiekvienam iki skausmo pažįstamą situaciją.
Todėl V.Pliuškis pataria suvalgyti mažytį obuolį. Galima sugraužti morką.
Bet geriausia būtų sveikai ir saikingai pavalgyti prie stalo ir atsikratyti įpročio kramtyti priešais televizorių. Tuo labiau kad įsijautęs, pavyzdžiui, į filmą žmogus net skonio nepajaučia.
„Mūsų skrandžiai ištampyti, valgome per daug – tai bėda. Bet kas tinka man, nebūtinai tiks kitam. Medikai man vis kartodavo – negalima to, negalima ano, Dieve saugok nuo kepto, nuo rūkyto. Tai ką man valgyti?“ – pasakojo V.Pliuškis.
Todėl jis nesikreipė į jokius specialistus, stebėjo, kaip jaučiasi, ir pagal savijautą suprato, kas jam geriausia.
Politikas pripažino, kad, kaip bebūtų, rezultatas labiausiai priklauso nuo žmogaus įsitikinimo. Kas iš to, jei medikai uždės ant skrandžio žiedą, jei nesugebėsi savęs įtikinti, jog prieš miegą nebūtina sušveisti maisto pilną dubenį?
„Dievas tikrai neateis ir nepadės, jei pats sau nepadėsi“, – kalbėjo rokiškėnas.
Tai gal valgyti tai, kas neskanu – mažiau norėsis? To paklaustas V.Pliuškis net loštelėjo iš nuostabos. „Tuomet gal valgykite pjuvenas. Manau, kad jos neskanios“, – patarė.
Mankšta – nesikankinant
Svarbu yra ir judėjimas. V.Pliuškis patarė pradėti nuo nesunkių dalykų – lėtai pasukioti galvą, pamankštinti rankas, kojas, pasilankstyti, pajudinti pečius, kad kraujas imtų cirkuliuoti kūnu.
Atsilenkimus galima daryti nesikankinant – pasinaudojant gumomis, kad nebūtų per sudėtinga. Geriau kasdieną, bet gerai ir triskart per savaitę, tik daryti tai nuosekliai.
„Pamatysite – galvos skausmai praeis, sprandas nebebraškės. Tai juk labai paprasta. Išeini į stadioną – niekas neveja ratu, trept trept, trept trept – pasivaikščiokite. Praeis kiek laiko, ir eiti nebenorėsite, maloniau bus palengvėle bėgti“, – pasakojo V.Pliuškis.
Bet geriausia tai daryti su kompanija.
V.Pliuškis sportavo su 6–7 bendraminčiais, ir tai labai gerai. Nes kartais, grįžęs po darbų, pavargęs, galvodavo, kad geriau šįvakar atsipūs ant sofos, bet skambina draugai ir ragina: „Nagi greičiau, mes laukiame.“
Tai itin motyvuoja, kai anksti temsta, kai subjūra oras. Kas nors siūlosi pavežti automobiliu, bet V.Pliuškis su bičiuliais atsisako, geriau jau pasivaikščios.
Politikas surado laiko ir agronomijos mokslams universitete.
