Šaltis grasina rimčiau, nei manote: medikai perspėja apie dažniausiai daromas klaidas

„Šiąnakt Kauno klinikose nebuvo užfiksuota pacientų, kurie būtų kreipęsi dėl nušalusių galūnių. Tačiau vis dėlto patariame žmonėms save saugoti: jeigu nėra būtinybės, vengti ėjimo į lauką, tinkamai apsaugoti kojas, rankas, veidą, gerti daug šiltų skysčių. Svarbu, jog pajautę galimą nušalimą žmonės stengtųsi kuo greičiau sušilti, t.y. kuo skubiau eitų į šiltą patalpą ir nesistengtų šildytis vartodami alkoholį, nes tai – apgaulingas būdas.

Taip pat svarbu ant nušalusių vietų nepilti karšto vandens – per didelis temperatūros skirtumas gali lemti audinių pažeidimą. Patariame šildytis iš pradžių drungnu vandeniu ir po truputį didinti temperatūrą, kad išvengtumėte pažeidimų“, – patarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.

Tos pačios nuomonės laikosi ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus. Jis pabrėžia, kad žiemos pastaruoju metu gana švelnios, todėl žmonės nėra taip pripratę prie šalčių kaip anksčiau, todėl turėtų būti atidesni ir atsargesni.

„Šią žiemą rimtų nušalimų nebūta, mūsų skyrių nuo gruodžio pradžios pasiekė tik penki pacientai. Antplūdžio laukiame po savaitgalio – kitą savaitę. Žmonės ne visuomet laiku supranta, kad nušalo.

Žiemos pastaruoju laiku būdavo šiltos ir daugelis neturi net tinkamos šalčiams avalynės, todėl tokiems rekomenduočiau nekišti nosies iš namų, jei nebus didelės būtinybės. Drabužiai einant į lauką turi būti neaptempti ir sausi“, – patarė specialistas.

Pasak jo, judant –15 laipsnių temperatūra gerai toleruojama, o štai –20 – labai pavojinga temperatūra. Nors kai apranga netinkama, galima sušalti ir esant –10 laipsnių temperatūrai.

V.Vaitkus pataria, kad avalynė turi būti žieminė, nespaudžianti, mat žmogus pats spinduliuoja šilumą, todėl oro tarpas avalynėje ar po drabužiais šildo. „Aptempta kepurė ar pirštinės gali neapsaugoti nuo nušalimų. Rekomenduočiau rinktis ne pirštuotas, o kumštines pirštines. Galūnių kraujotaka visuomet yra pažeidžiamiausia, tad geriau nerizikuoti.

Be to, esant prastiems orams, kai dėl gausaus sniego ar plikledžio šaligatviai tampa itin slidūs, rekomenduojama rinktis ir kokybišką avalynę su gerais pado protektoriais arba įsigyti specialius apkaustus, kurie tvirtinami prie batų pado ir geriau sukimba su žemės paviršiumi.

Medikas pasakojo, kad nušalimas iš pradžių pasireiškia odos pabalimu. „Jei ta nušalusi vieta per porą valandų atsigauna – viskas gerai, o jei išlieka nutirpimas, vieta pradeda tamsėti, reikėtų įtarti, jog pažeisti gilesnieji odos sluoksniai ir patys su tokia problema nesusitvarkysite be medikų įsikišimo.

Būtina saugoti ir veidą. Nuo šalčio išsiplėtusios kraujagyslės gali likti visam gyvenimui, tuomet kyla ir estetinių problemų, kurių kartais be chirurginės intervencijos gali nepavykti išspręsti. Dažnai padaroma klaida – sušalusias rankas ar kojas puolama kišti po karštu vandeniu, trinti sniegu, nes taip darė seneliai. Tokių dalykų daryti negalima, audiniai spazmuoja ir odą galima dar ir nudeginti. Jei nušalote, grįžkite į šiltą patalpą ir gerkite daug šiltų skysčių, kad organizmas sušiltų iš vidaus.

Ir tikrai nekalbu apie alkoholį!“ – perspėjo RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas V.Vaitkus.

Dar gydytojai įspėja, kad nors sveikiems sąnariams temperatūros pokyčiai ne tokie pavojingi, šaltis gali turėti įtakos sąnarių ligoms.

„Ilgai būnant lauke, kai šalta, ar šaltose patalpose, nepakankamai šiltai apsirengus, sušalus kojas pasekmių kartais sulaukiama ne iš karto, todėl gali atrodyti, kad problemų išvengta. Pavyzdžiui, esant degeneraciniams pakitimams bei uždegiminiams artritams, šaltis gali provokuoti sąnario skausmą. To priežastis – dėl šalčio sulėtėjusi sąnario srities kraujotaka, kuri lemia sumažėjusią kremzlės mitybą, deguonies patekimą į ją“, – teigė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė.

Nuo sąnarių skausmo kenčiantys žmonės nelaukia šaltų ir drėgnų dienų. Jiems nereikia net žiūrėti į termometrą, nes pajutęs darganą kūnas iškart reaguoja. Būtent tuomet ligonių sąnarius gelia, jie patinsta. Todėl tokiomis dienomis reikėtų ilgai nebūti lauke, būtina šilčiau apsirengti, mūvėti pirštines, kojines ir šiltus batus. Mėgstantys džiaugtis žiemos pramogomis ar dirbantys lauke šaltymečiu turi pasisaugoti. Žmonės, kurie jaučia maudimą po didelio fizinio krūvio ar keičiantis orams, turėtų iš karto kreiptis į medikus.

Anot gydytojos, labiausiai apkraunami kelio ar klubų sąnariai, todėl jie greičiausiai ir susidėvi. Ilgai nejudant, sąnariai sustingsta, todėl neišsiskiria ir kremzlei sutepti reikalingas skystis. Norint išsaugoti sveikus sąnarius patariama mankštintis, vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis arba atlikti bent kelis pratimus, pavyzdžiui, tempimo, jėgos, stiprinančius, tonizuojančius.

Prieš pradedant sportuoti, reikėtų padaryti apšilimą, taip pat prieš mankštą skaudamus sąnarius derėtų sušildyti po šiltu dušu ar patrinti šiltu rankšluosčiu. Mankštinantis svarbiausia nepersistengti. Žmonėms, kurių artimiesiems skauda sąnarius ar jie serga kitokiomis kojų ligomis, nerekomenduoja bėgioti, atlikti greitų ir staigių aerobikos pratimų. Sergantiems osteoartritu patariama vandens terapija, t.y. naudinga sportuoti vandenyje.

J.Eidžiūnienė sakė, kad žiemą darbe ar namuose praleisti daugiau laiko taip pat kenksminga sveikatai. Abu kraštutinumai – tiek visa darbo diena stovint, tiek ir sėdint – žalingi, mat žmogui svarbu tinkamai suderinti fizinę apkrovą su poilsiu. Nesvarbu, kur ir kokį darbą dirbate, trumpas pertraukėles panaudokite lengvoms mankštoms, jomis paįvairinkite ir kasdienybę, laiką leisdami namuose: pavaikščiokite, atlikite raumenų tempimo pratimus, pasukiokite liemenį, pečius, riešus, jeigu įmanoma – išeikite įkvėpti gryno oro.

Po varginančios dienos pajutus nežymų maudimą sąnariuose, gydytoja siūlo griebtis ne vaistų, o įsiklausyti į organizmo signalus. Skaudamas vietas galima patepti sąnariams skirtu geliu, kuris ne tik malšintų nemalonius pojūčius, bet ir mažintų sąnarių trintį, gerintų kremzlės kokybę bei juose esantį sinovinį skystį.