Du asmenys jau mirė
Vilniaus apskrityje sergamumo gripo ir ŪVKTI rodiklis pirmąją šių metų savaitę siekė 102,16 atvejo 10 tūkst. gyventojų, vaikai (0–17 metų) sudarė 45,2 proc. visų susirgusiųjų. Vilniaus apskrityje hospitalizuota 40 asmenų, iš jų – du vyresnio amžiaus (per 80 m.) asmenys, gydyti intensyviosios terapijos skyriuose, mirė.
Dėl sezoninio gripo pasaulyje kasmet miršta nuo 250 tūkst. iki 1 mln. žmonių, iš kurių 28–111,5 tūkst. – jaunesni kaip 5 metų vaikai. JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centro teigimu, su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, nei oficialiai registruojama. Preliminariniais duomenimis, Lietuvoje 2009–2010 m. dėl pandeminio gripo mirė 23 žmonės.
Sunku prognozuoti
Gripas yra neprognozuojama liga. Ji priklauso nuo daugelio dalykų – gripo viruso sudėties, laiko, kada vakcina prieinama ir pradedamas skiepijimas, besiskiepijančių žmonių skaičiaus, gripo vakcinos atitikties cirkuliuojantiems gripo virusams ir kt.
Gripo virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu keliu – kosint, čiaudint ar kalbant. Retesnis galimas viruso plitimo būdas – per aplinką – liečiant užterštus paviršius, o vėliau burną ar nosį. Ligai būdinga staigi pradžia. Pirmieji simptomai pasireiškia per 1–4 dienas virusui patekus į organizmą.
Gripas gali pasireikšti tiek lengva, tiek ir sunkia forma, o kartais – sukelti mirtį. Susirgę gripu žmonės dažnai jaučia kai kuriuos arba visus šiuos simptomus: karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu (svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visiems susirgusiems gripu gali pasireikšti karščiavimas), kosulys, gerklės skausmas, varvanti ar užgulta nosis, raumenų ar kūno skausmai, galvos skausmas, nuovargis. Kai kuriems gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas – šie simptomai dažnesni vaikams nei suaugusiesiems.
Sergantys žmonės skleidžia virusus daugiau nei pusantro metro atstumu, o vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki keturių imlių žmonių. Dauguma neturinčiųjų ligos klinikos gali užkrėsti kitus žmones dieną prieš simptomų atsiradimą ir iki 5–7 dienų susirgus. Tai reiškia, kad žmogus gali platinti gripo virusą prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Dažnai komplikuojasi
Per gripo epidemijas būdingas padidėjęs gyventojų mirštamumas nuo gripo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimai.
Dažniausia gripo komplikacija – antrinė bakterinė (S. pneumoniae, H. influenzae, S. aureus ir kt.) pneumonija. Retos, bet sunkios komplikacijos yra pirminė virusinė pneumonija, meningoencefalitas, miokarditas, perikarditas. Sergant gripu gali paūmėti ne tik kvėpavimo sistemos lėtinės ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.
Maždaug 90 proc. visų gripo sukeltų mirčių yra 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje bei kitose apibrėžtose rizikos grupėse.
Svarbu nepamiršti skiepų
Vis daugiau žmonių renkasi efektyviausią apsaugos priemonę – skiepus.
Pagrindinė (specifinė) gripo profilaktikos priemonė, leidžianti mažinti gripo keliamą žalą visuomenės sveikatai, – rizikos grupėms priklausančių asmenų profilaktinis skiepijimas sezoninio gripo vakcina. Persirgus ar pasiskiepijus įgyjamas imunitetas tik tam tikram gripo viruso potipio variantui. Todėl nuo gripo reikia skiepytis kasmet. Nors geriausias laikas skiepytis nuo sezoninio gripo yra gripo sezono pradžia, rekomenduojama skiepytis viso gripo sezono metu.
Kasmet nuo 2007 metų Lietuvoje valstybės biudžeto lėšomis nuo gripo skiepijami PSO ir Europos Komisijos rekomenduojamų rizikos grupių asmenys:
sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis;
lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose, nepriklausomai nuo amžiaus;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys;
nėščiosios.
Svarbu nepamiršti ir nespecifinės profilaktikos priemonių.
Sergantys žmonės turėtų likti namuose ir vengti kontakto su sveikais žmonėmis. Labai svarbu dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Nesant muilo ir vandens, rankoms dezinfekuoti reikėtų naudoti priemones, kurių pagrindas yra alkoholis.
Patalynė, stalo įrankiai ir indai turi būti kruopščiai plaunami, jais neturi būti dalijamasi su kitais žmonėmis. Be to, namuose, darbe ir mokykloje turi būti dažnai vėdinamos patalpos ir valomi visi dažniausiai liečiami paviršiai.
Jeigu priklausote prie rizikos grupės, o jūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje šiuo metu dėl vakcinos trūkumo nėra galimybės pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, apie tai galite pranešti NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriui el. p. jolanta.kuklyte@nvsc.lt arba telefonu (8 5) 264 9663. Susisiekę su jumis suteiksime informaciją apie galimybę nuo sezoninio gripo pasiskiepyti kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.