Pakerta darbingiausius
Pasak O. Pauliukevičiaus, nugaros skausmai vargina 2–5 proc. žmonių. Beveik trečdaliui jų skausmus sukelia būtent stuburo išvarža.
„Dėl išvaržos gana dažnai laikinai nedarbingi tampa 30–40 m. žmonės. Nuolatinio nedarbingumo arba vadinamojo neįgalumo priežastimi išvarža neretai tampa 30–45 m. žmonėms“, – pastebi medikas.
Vienos priežasties nėra
O. Pauliukevičius atkreipia dėmesį, kad vienos priežasties, kuri sukelia stuburo išvaržą, nėra. O pagrindinės būtų šios: degeneraciniai susirgimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, raumenų disbalansas, kai vieni raumenys pertempiami, o kiti pernelyg atsipalaiduoja.
Stuburo išvarža neretai tampa paties darbingiausio amžiaus – 30–45 metų žmonių laikino nedarbingumo ar netgi neįgalumo priežastimi.
„Stuburą juosia daug smulkių raumenų ir raiščių. Jie prilaiko stuburą tarsi korsete – neleidžia jam per daug perkrypti. Tačiau stuburas kartu yra ir gana elastingas, lankstus. Kai raumenys nebesugeba tinkamai išlaikyti tos ašies, formuojasi išvarža“, – paaiškina gydytojas.
Kai kam statistika nepalanki
Anksčiau manyta, kad stuburo išvarža dažniau susiformuoja daug fiziškai dirbant.
„Nieko panašaus, – nukerta O. Pauliukevičius. – Tiek sėdimąjį, tiek fizinį darbą dirbančių žmonių statistika panaši. Beje, pastebėta, kad, pavyzdžiui, ilgai sėdintiems, veikiamiems vibracijos tolimųjų reisų vairuotojams stuburo išvarža pasitaiko dažniau“, – akcentuoja medikas.
Išvaržai formuotis žalią šviesą uždegti gali sporto traumos, mikrotraumos, kai žmogus tiesiog eina, slysteli ir pargriūva. Daugelį susirgimų, taip pat ir stuburo išvaržą, paskatina rūkymas.
„Rūkymas trikdo kraujotaką, o viena iš stuburo išvaržos priežasčių – sutrikusi medžiagų apykaita. Tad jei kraujotaka prastesnė, medžiagų apykaita trinka greičiau“, – paaiškina pašnekovas.
Nepalankiai stuburą veikia monotoniškas fizinis darbas. Tarkime, prie konvejerio, kai viena kūno pusė pertempiama, o kita per daug atsipalaiduoja. Tada vystosi raumenų disbalansas. Stuburui sveikatos nepridės ir menkavertė mityba bei nejudrus gyvenimo būdas.
Geresnė diagnostika – daugiau ligonių
O. Pauliukevičius pastebi, kad stuburo išvaržą turinčių ligonių mastas auga kartu su modernėjančia diagnostika.
„Pagerėjus diagnostikai stuburo išvaržų nustatoma dažniau, todėl gali atrodyti, kad tokių ligonių padaugėjo.
Pagrindinis stuburo išvaržos simptomas – skausmas. Atkreipkite dėmesį! Jis ne lokalus, o plintantis.
Kol nebuvo kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso, stuburo išvaržos diagnozuotos gerokai rečiau, nes rentgenologinėje nuotraukoje išvaržos tiksliai nustatyti faktiškai neįmanoma“, – sako gydytojas.
Iš skausmo pažinsi
Pagrindinis stuburo išvaržos simptomas – skausmas. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis skausmas nėra lokalizuotas – jis plintantis.
„Jei išvarža susiformavo juosmens dalyje, tada skausmas išplinta į kurią nors vieną galūnę, pavyzdžiui, į koją ir plinta iki pat pėdos, pirštų galiukų, atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, jaučiamas kojos, raumenų silpnumas, pėda tarsi nukara, nebeklauso.
Esant didesnėms išvaržoms gali varginti šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, kai ligonis nebesulaiko išmatų. Tai rimtas perspėjimas – negalima delsti.
Kaklinės dalies išvaržos skausmas plinta į kaklą. Tada tirpsta, silpsta ranka“, – simptomus dėlioja O. Pauliukevičius.
Kur atsiranda dažniausiai?
Išvaržos gali susiformuoti bet kurioje stuburo dalyje. Vis tik medikai išskiria dažniausias vietas.
„Juosmeninėje dalyje stuburo išvarža dažniausiai susiformuoja tarp 4 ir 5 juosmens slankstelių bei tarp 5 juosmens ir 1 kryžkaulio slankstelių. Kaklo stuburo dalies – tarp 5 ir 6 bei 6 ir 7.
Krūtininė dalis pažeidžiama gana retai. Nors skausmai dažni tiek krūtinės, tiek nugaros dalyje, tiek tarp menčių, bet ten išvaržos vystosi retai“, – sako pašnekovas.
Operuoja tik dešimtadalį
Stuburo išvarža gydoma dvejopai: operacija ir konservatyviuoju būdu. O. Pauliukevičius nudžiugina pastebėjęs, kad operacinis gydymas taikomas tik 10 proc. pacientų.
„Operuoti stuburo išvaržą siūloma tais atvejais, kai vargina ryškus kojos silpnumas, labai stiprus skausmas arba žmogus konservatyviais metodais gydosi apie porą mėnesių, tačiau simptomų pašalinti nepavyksta.
Kai atsiranda šlapinimosi sutrikimai, nesulaikomos išmatos, tada taip pat gali būti operuojama, tačiau kiekvienu atveju individualiai turi konsultuoti gydytojas neurochirurgas“, – akcentuoja O.Pauliukevičius.
Daugumai – konservatyviai
Vis dėlto didžiajai daliai pacientų gali padėti konservatyvieji gydymo būdai. Tai medikamentai, kineziterapija – gydymas judesiu. Ji turėtų tapti nuolatine ligonio gyvenimo palydove.
„Jei žmogus turi stuburo išvaržą, norėdamas gerai jaustis ir būti darbingas jis visą gyvenimą turės atlikti gydomosios mankštos pratimus“, – pabrėžia medikas.
Susiformavus didelėms stuburo išvaržoms gali atsirasti šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų.
Kiti konservatyvieji gydymo būdai: masažas, fizioterapijos priemonės, elektros, šalčio terapija, įvairios vandens procedūros (vertikali vonia, baseinas, povandeninis masažas), padeda ir akupunktūra, manualinė terapija.
O. Pauliukevičius atkreipia dėmesį, kad paveikiausią gydymo būdą kiekvienam individualiai turi paskirti specialistas.
Reabilitacijos trukmė
Kiek truks pacientui atsigauti po operacijos, priklauso nuo to, kokiu būdu jis operuotas: atlikus atvirą pjūvį ar taikius vadinamąją mikrodiskektomiją, kai laparoskopiniu metodu atliekami maži pjūviai. Taigi reabilitacijos laikotarpis skirtingas.
„Atlikus atvirą pjūvį žmogus nedarbingas bus ilgiau. Paprastai intensyvi reabilitacija trunka 2–3 mėnesius. Visiškai pacientas sustiprėja per pusę metų ar metus.
Jei operuojama laparoskopiniu metodu, žmogus darbingumą susigrąžina greičiau. Jau praėjus kelioms dienoms po operacijos jis gali atlikti kineziterapinės mankštos pratimus. Tokio paciento reabilitacija trunka iki trijų mėnesių“, – sako O. Pauliukevičius.
Kad diagnozės „stuburo išvarža“ neišgirstumėte:
1. Subalansuokite mitybą.
2. Nerūkykite.
3. Gyvenkite judriai. Nebūtina užsiimti profesionaliu sportu. Pakaks mankštintis, aktyviai leisti laisvalaikį. Sportuodami stiprinkite ne tik nugaros, bet ir pilvo raumenis. Tai padės stuburui išlaikyti taisyklingą ašį ir sumažinti stuburo išvaržos riziką.
4. Taisyklingai kelkite svorį. Negalima svorio kelti ištiestomis rankomis. Ypač pavojinga, jei keldami svorį ištiestomis rankomis dar ir pasisukate. Tada rizika susiformuoti stuburo išvaržai ūgteli.
5. Nekaupkite svorio ant liemens. Kitaip tariant, neauginkite pilvo. Pūpsant pilvui iškrypsta stuburo ašis ir kyla pavojus stuburo išvaržai atsirasti, nenumokite ranka į savo psichoemocinę būklę. Ji taip pat turi reikšmės.
„Pats stuburo diskas neturi kraujotakos. Visas maisto medžiagas jis gauna iš aplinkinių audinių – daugiausia iš raumenų. Jei kraujotaka bus normali, tada ne taip greitai vystysis degeneraciniai pakitimai, negreitai sustandės diskas. Mat jis kaip amortizatorius. Disko viduje yra želės konsistencijos medžiaga. Ji tokia ir turi išlikti. Kai diskas tampa neelastingas – sutirštėja, netenka tos skystosios medžiagos, tada pavojus išsivystyti disko išvaržai stipriai padidėja.
Sportuojant, judant, palaikant gerą psichoemocinę būklę kraujotaka lieka aktyvesnė ir maisto medžiagos lengviau patenka į diską, tad diskas ilgiau išlieka sveikas“, – paaiškina O. Pauliukevičius.
Daugiau naujienų iš Kėdainių: www.rinkosaikste.lt
