Vyras nebuvo labai nusitašęs (1,53 promilės), bet alkoholis jame išbudino agresiją. Dėl agresyvumo jis jau visko yra prikrėtęs anksčiau.
Kaip sakė Biržų viešosios policijos skyriaus viršininkas Dainius Čepas, nusikaltėlis jiems gerai žinomas. Nedirbantis biržietis anksčiau teistas už vagystes, chuliganizmą, svetimo turto niokojimą, taip pat baustas už daug smulkių pažeidimų. Prieš kurį laiką vyriškis melagingai buvo pranešęs gaisrininkams apie tariamai degantį namą.
Pastarąjį kartą apie chuliganą policijai pranešė Vėjo gatvėje gyvenanti moteris. Po pirmos valandos nakties dužo jos namo lango stiklas.
Sulaikytą įtariamąjį patruliai nuvežė į policijos komisariatą. Pareigūnei rašant protokolą, sulaikytasis ir ėmė grasinti.
ŽIV – Lietuvoje tikras galvos skausmas
Grasinimai grasinimais, tačiau dėl ŽIV pastaruoju metu vis daugiau specialistų skambina pavojaus varpais. Dauguma Vakarų Europos valstybių jau kalba apie visišką žmogaus imunodeficito viruso suvaldymą. Tuo tarpu Lietuvoje liga tik plinta. 2015 m. užregistruoti 157 nauji ŽIV atvejai, o pernai – net 214.
„Rodikliai tiesiog tragiški, bet vietoje to, kad iš tiesų bandytume suvaldyti problemą, toliau daliname lankstinukus“, – sako Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurga Poškevičiūtė.
Pasak jos, švirkščiamuosius narkotikus vartojantys žmonės dažnai net nežino, kad yra viruso nešiotojai, todėl saugaus elgesio nesirenka. Kaip ir visi, jie turi nesaugių lytinių santykių, gali dažnai keisti partnerius, kurie nebūtinai vartoja narkotikus. Tokiu būdu virusas išeina iš tariamai uždaros narkotikus vartojančių asmenų grupės.
„Gali bet kokia sveikatos priežiūros įstaiga. Tačiau jose nėra greitųjų testų, nes juos parūpindavo tik „Demetra“ už surinktas lėšas. Norint patekti į sveikatos įstaigą, reikia turėti asmens dokumentą, privalomąjį sveikatos draudimą, o normaliam ŽIV testui – ir siuntimą pas infektologą. Taigi barjerai nemaži. Grupėms, kurias reikia tirti, jie atrodo neįveikiami“, – yra sakiusi J.Poškevičiūtė.
