Juo labiau kad ir nėštumo pradžia buvo komplikuota, nors medikai nieko grėsmingo nematė. Apie 18–20 nėštumo savaitę apsilankius pas medikus Kaune buvo nustatyta, kad placenta įaugusi į gimdos sieną cezario pjūvio rando srityje. Tuomet ir pradėjo aiškėti, kad moters situacija sudėtingesnė, nei manyta.
Tolimoji cezario operacijos komplikacija
„Situacija tikrai buvo sudėtinga: ultragarsinio tyrimo metu buvo diagnozuota placentos pirmeiga, o placentos audinys peraugo gimdos sieną, stebėtas placentos įaugimas ir į šlapimo pūslės sieną“, – prisiminė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas.
„Ši klinikinė situacija – tai tolimoji cezario pjūvio operacijos komplikacija, kai placenta tvirtinasi pjūvio srityje, sukeldama grėsmę tiek nėščiosios, tiek kūdikio gyvybei. Norisi moterims priminti, kad cezario operacijai atlikti turi būti aiškios medicininės indikacijos, nes tai yra intervencija su savomis rizikomis ir galimomis komplikacijomis.“
Medikai tikėjosi išlaukti iki 36-os savaitės ir tuomet planavo operaciją, kurios metu būtų užgimęs kūdikis ir kartu pašalinta moters gimda. Tačiau 35-ą savaitę prasidėjęs gausus kraujavimas planus sugriovė.
„Vidury nakties su vyru pabudome iš miegų ir supratę, kad kažkas labai blogai, iš pradžių nežinojome, ko griebtis, – pasakojo moteris. – Skambinome pagalbos telefonu ir susisiekėme su Kauno klinikomis. Sutarėme, kad greitosios automobilis mus pasitiks prie Muravos. Visą kelią kalbėjome telefonu su greitosios medikais. Jie jau mūsų laukė, atvykus suteikė visą pagalbą – tuomet tapo ramiau.“
Prof. M.Kliučinskas atkreipė dėmesį, kad tokiais atvejais, kai nėščioji kraujuoja, būtina kviesti greitąją.
„Jei netenkama daug kraujo, kiekviena sekundė tampa svarbi. Būtina užtikrinti nėščiosios hemodinamiką, atkuriant prarasto kraujo kiekį skysčiais“, – perspėjo prof. M.Kliučinskas.
Pirma tokia operacija Lietuvoje
Vitos atveju iki tol Lietuvoje buvo vienas radikalus gydymas – rizikinga operacija, kurios metu pašalinama gimda ir dalis šlapimo pūslės. Tokių operacijų metu išlieka didelė nukraujavimo grėsmė.
Tačiau 2016 metų vasarą Kauno klinikose viešėjęs gydytojas iš Londono Šv.Jurgio ligoninės Edwinas Chandraharanas pristatė metodiką, kaip tokiais atvejais išsaugoti moters gimdą. Pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta operacija, kuriai prireikė įvairių sričių profesionalų komandos kruopštaus darbo.
„Prieš operaciją Vitai atlikome unikalią procedūrą, kurios metu gydytojas intervencinis radiologas doc. R. S. Kaupas įvedė kateterius su balionėliais į abipuses vidines klubines arterijas, kad gimus kūdikiui būtų sumažinta kraujavimo tikimybė“, – pasakojo prof. M.Kliučinskas.
Operacijoje dalyvavo gydytojas urologas, trys akušeriai-ginekologai, anesteziologas, intervencinis radiologas. Moteris kraujavo, todėl svarbus buvo ir bendradarbiavimas su Kauno klinikų Kraujo centru, kuris tiekė reikiamos grupės kraujo atsargas. Tik šios komandos profesionalus ir kruopštus darbas lėmė, kad Vitos istorija turėjo tokią sėkmingą pabaigą“, – kalbėjo prof. M.Kliučinskas.
Po operacijos moteris buvo stebima kas mėnesį dėl galimų komplikacijų. Šiandien, praėjus daugiau nei metams po operacijos ir dukrytės gimimo, Vita jaučiasi puikiai. Per praėjusius metus Kauno klinikoje sėkmingai buvo atliktos dar trys panašios operacijos.
Motinystės pamokos ir psichologinis palaikymas
Taip pat aktyviai padedu kitoms moterims – kaimynėms, draugėms, kurios prašo patarimo, nepalūžti susidūrus su pirmaisiais žindymo sunkumais. Trečia vaikas išmokė mane kitokios motinystės – už tai esu dėkinga ne tik dukrytei, bet ir Kauno klinikų medikams, akušeriams bei slaugytojams.“
Akušerijos ir ginekologijos klinikos personalas konsultuoja besilaukiančias moteris ir jaunas mamas įvairiais su motinyste susijusiais klausimais. Šiais metais klinikoje taip pat įkurta Akademija šeimai, kurioje savanoriškai dirbantys specialistai nuolat kviečia moteris į seminarus ir konsultacijas.
