Dviejų knygų apie makiažo subtilybes autorė O.Žuravliova nuo kūdikystės sirgo atopiniu dermatitu, vėliau medikai jai nustatė neurodermitą.
Pastaroji liga siejama su įvairiomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma, maisto alergija ar alerginis rinitas.
Net ir dabar Olesiai, išmokusiai pažaboti odos ligas, neretai išberia veidą. Nors vizažistė kasdien vartoja vaistus, ji tiki ir teigiamų minčių galia.
Ji pastebėjo, kad veido odos būklės pagerėjimui didelės reikšmės turi atsipalaidavimas bei gera nuotaika.
Ar gali būti, jog odos bėrimai – likimas, nuo kurio nepabėgsi? Jeigu likimą galima valdyti, tai bėrimus – taip pat.
„Mama man pasakojo, kad bėrimus ant kūno pastebėjo tuo metu, kai buvau šešių mėnesių kūdikis. Vaikams bėrimai paprastai atsiranda ties kojų ir rankų sulenkimais. O sulaukus trejų metų bėrimų atsirado kitose vietose, bemaž ant viso kūno – daugiau ant krūtinės.
Nuo tada bėrimai ilgai persekiojo. Nors medikai visaip bandė sustabdyti atopinį dermatitą, nelabai pavykdavo – vaistais ir tepalais ligą prislopindavo, ir ji vėl atsirasdavo“, – pasakojo klaipėdietė O.Žuravliova.
Vaikystėje atopinis dermatitas paūmėdavo tuomet, kai Olesia nevalingai pasikasydavo niežinčias vietas.
Todėl prieš miegą tėvai dukrai apmaudavo pirštines, kad ji nenudraskytų bėrimų. Antraip – oda negydavo, o bakterijos dauginosi toliau ir buvo juntamas dar didesnis niežulys.
Olesiai sulaukus paauglystės bėrimai persimetė ant kojų. Dėl to paauglė vengė vasarą vilkėti drabužius, kurie nedengtų kojų, nes vaizdas buvo nekoks.
Bet vėliau atopinio dermatito pėdsakai buvo pastebėti ant merginos plaštakų.
O intensyvūs veido bėrimai Olesią užklupo mokantis vienuoliktoje klasėje ir tęsėsi iki antro kurso – tuo metu ji Klaipėdos valstybinėje kolegijoje mokėsi kosmetologijos.
„Tikėjausi, kad liga greitai paspruks nuo mano veido. Bet pirmame kurse suvokiau, kad gali būti replikų, jog netinkamą specialybę pasirinkau.
Kai susipažinau su kosmetologija, supratau, kiek svarbi mano pačios išvaizda. Juk turėsiu dirbti grožio srityje, o mano veido oda nebuvo švytinti.
Kai tai supratau, tapo liūdna. Bet mokslų nemečiau. Tęsti studijas ir pakeisti mąstymą man buvo iššūkis“, – tik dabar savo išgyvenimais, sukeltais dėl ligos, dalijosi O.Žuravliova.
Atopinis dermatitas – lėtinis, pasikartojantis odos uždegimas, kuriam būdingas intensyvus odos sausumas, niežėjimas, paraudimai. Visi šie simptomai vizažistę itin persekiojo iki tol, kol ji sulaukė 21-rių.
Nors tuo metu ligos požymiai gerokai prislopo, galutinai taip ir neišnyko.
Mokydamasi kosmetologijos O.Žuravliova jautė didelį stresą dėl veido bėrimų, juk, daugelio įsitikinimu, kosmetologe galėtų dirbti tik nepriekaištingą veido odą turinti specialistė.
Olesia juto net ir neigiamą dėstytojų požiūrį į jos ligą – studentė sulaukdavo netaktiškų klausimų dėl to, kodėl ji įstojo į kosmetologiją – ar ji suvokia, jog tai nėra gerai.
Nuo įtampos O.Žuravliovai atopinis dermatitas dar labiau paūmėjo. Tačiau šias studijas ji, vartodama vaistus nuo bėrimo, užbaigė.
Po to kosmetologė įgijo ir kitą specialybę – Klaipėdos universitete baigė visuomenės sveikatos bakalauro studijas.
Šiuo metu O.Žuravliova dirba vizažiste, yra įsteigusi makiažo mokyklą uostamiestyje. Ji neretai susiduria su klientėmis, kurių veidus yra paženklinę bėrimai, paraudimai, tačiau moterys pageidauja sukurti joms makiažą.
Tokiais atvejais nereikėtų tikėtis ryškaus makiažo, nes išberto veido tai tikrai nepapuoštų.
„Klientui būtina pranešti, kokios gali būti pasekmės, jeigu veido oda išberta.
Makiažas nedaromas, jeigu odos liga pasiekusi paūmėjimo stadiją, tai yra, kai odos apsauginė plėvelė yra visiškai pažeista.
Užtepus bet kurį kosmetikos produktą, jis gali suerzinti odą“, – tvirtino žinoma vizažistė.
O.Žuravliova tikino, jog ne tokiai probleminei veido odai galėtų būti naudojamos drėkinamosios, labai švelnios priemonės. Tokio tipo veido odai netgi sukurta dekoratyvinės kosmetikos linija.
Todėl ir nuotakos, sergančios atopiniu dermatitu ar žvyneline, gali tikėtis, jog vestuvių dieną, jei liga nebus paūmėjusi, suspindės šventiškai kukliu makiažu.
Įprastinės makiažo priemonės stipriai pažeistą veido odą gali gerokai sudirginti, todėl vizažistai turėtų sugebėti atpažinti odos ligas.
Tokiomis temomis O.Žuravliova dabar savo kolegoms veda seminarus, per kuriuos dalijasi ir savo patirtimi.
Olesia nuo mažens buvo dažna gydytojų dermatologų pacientė ir išbandė nemažai gydymo priemonių. Kai kurių vaistų pavykdavo įsigyti tik užsienyje, tačiau tai nebuvo problema, nes Olesios tėvas – jūrininkas. Jis, pasikonsultavęs su gydytojais, vaistų dukrai nupirkdavo tolimose šalyse.
Bet ir iš užsienio atplukdyti medikamentai atžalai nepadėdavo. Olesios motina keliskart kreipėsi į žolininkes, kurios ruošdavo vaistinių augalų ekstraktus, skirtus atopiniam dermatitui gydyti.
„Gal tikėjimas labiau padėdavo, bet iš augalų paruošti užpilų lašiukai šiek tiek prislopindavo niežėjimą. O kai buvau vyresnė, pradėjau naudoti hormoninius tepalus.
Jie plonino odą ir nelabai buvo veiksmingi. Aišku, odą reikėjo nuolat drėkinti – naudojau švelnius kremus“, – patirtimi dalijosi vizažistė.
Olesia neišvengdavo ir antibiotikų. Jie retkarčiais būdavo skiriami dėl stipraus atopinio dermatito paūmėjimo, kurį sukeldavo galimi odos įdrėskimai kasantis niežinčias vietas.
Cheminių preparatų naudojimui nebūtų buvę pabaigos, jeigu ne tėvų troškimas juos pakeisti natūraliais. Kai Olesiai sukako 15 metų, tėvai nutarė atsisakyti dukters ligai gydyti paskirtų ankstesnių vaistų ir pamėginti homeopatinius.
Vienus metus Olesia vartojo homeopatinius preparatus, bet pasekmės buvo nekokios. Liga paūmėjo dar labiau.
„Homeopatiniai preparatai man buvo leidžiami kasdien, nes tikėjomės greitesnio išgijimo. Tokį gydymą siūlė ir gydytojai.
Bet kaskart bijodama adatų sau kėliau didžiulį stresą.
Daugelyje mokslinių straipsnių rašoma, kad neurodermito paūmėjimui daug reikšmės turi stresas.
Gydymas injekcijomis nėra malonus, tai – ne kokių nors geriamų žirniukų vartojimas. Todėl mano odos būklė vis blogėjo“, – apie nesėkmingą odos gydymo etapą pasakojo O.Žuravliova.
Po metus trukusio gydymo homeopatiniais preparatais Olesia vėl gėrė įprastinius vaistus.
Tuo metu ji pati jau ėmė ieškoti priežasčių, kodėl ta liga tiek ilgai ją persekioja.
„Vaistai nebepadėdavo, tai privertė gilintis, dėl ko sergu ta liga. Kaip turėčiau su ja susidraugauti arba įveikti?“ – savęs klausdavo Olesia.
Vizažistė įsitikinusi, kad svarbiausias vaistas nuo odos ligos – mintys.
Anksčiau ji kas rytą pabusdavo ir skubėdavo prie veidrodžio nepatenkinta, nes žinojo, kad bėrimai neatslūgo.
Dėl to mergina labai susikrimsdavo, kartais verkdavo.
Dėl verkimo atopinis dermatitas dar labiau paūmėdavo. „Tuomet suvokiau, jog sau kenkiu“, – prisipažino Olesia.
Nors vizažistė susitaikė su liga, pastaruoju metu ji labai menkai pasireiškia. Mat O.Žuravliova išmoko į gyvenimą žvelgti optimistiškai. Ji dvasinės ramybės ir teigiamų minčių pasisemia darydama jogos pratimus, medituodama. Kai mintys ramios, ramus ir veidas.
Olesia netgi susikūrė gerą nuotaiką garantuojančius ritualus – rytą ją džiugina arbatos gėrimas, vakare jos aplinkoje plevena žvakės.
Joga ir meditacija – dar naujas Olesios atradimas.
O senokai patikrintas geros nuotaikos ir savijautos receptas – pasivaikščiojimas gamtoje, važinėjimasis dviračiu.
„Jeigu iškilo stresinė situacija, reikėtų mąstyti teigiamai – ji reikalinga tam, kad ką nors nauja pažintume, atrastume. Reikėtų matyti geresnius, o ne blogesnius dalykus“, – patarimais dalijosi O.Žuravliova.
Nepaisant dvasinio nusiteikimo, O.Žuravliovą kas pavasarį užklumpa šienligė, todėl, nori ar nenori, atsiranda alerginė sloga, paūmėja odos dermatitas.
Neseniai tyrimus atlikusi vizažistė sužinojo, kad ji dar alergiška ir šunų odos pleiskanoms.
Ši alergija taip pat galėjo sukelti atopinio dermatito paūmėjimo protrūkius, nes vaikystėje Olesios namuose buvo augintinių – šuo, jūrų kiaulytė, dekoratyvinis triušis.
Anuomet gydytojai jai nebuvo nustatę šios alergijos, kuri galėjo kišti koją ilgą laiką sergant odos ligomis.
Tačiau dabar vizažistė, nuėjusi į svečius, vengia glostyti naminius gyvūnus.
Ieškodama odos ligos priežasčių vizažistė atliko ir maisto netoleravimo testą, tačiau paaiškėjo, kad ji nėra alergiška kokiems nors produktams.
Todėl jokio maisto jai nereikėjo atsisakyti dėl odos bėrimų.
O.Žuravliova nesijaučia tarsi gyventų negyvenamoje saloje, todėl jos kartais neaplenkia ir stresas. Bet dabar moteris dažniausiai bėrimus pastebi tik prie lūpų. Tai gali būti ženklas, jog trūksta vitaminų.
Todėl vizažistė nuolat priversta rūpintis savo veido oda – ji kas rytą išgeria tabletę nuo atopinio dermatito, o jeigu jis paūmėtų, kosmetinėje yra tepalų.
Gydytojai nepatarė Olesiai visiškai atsisakyti vaistų, nes jie pažabojo ligą, kuri pastaruoju metu nebepasireiškia staigiu protrūkiu.
Šiuo metu atopinis dermatitas slypi tarsi džinas butelyje.
Sveikos odos paslaptis – genai
Daug metų savo ligos paslaptis gvildenusi makiažo meistrė O.Žuravliova neabejojo, kad skaisčios odos paslaptis – genai. Tačiau nepakanka vien gerų genų, nes paveldėtą sveiką odą neigiamai veikia aplinkos užterštumas, nesveikas maistas.
„Dažna moteris pavėluotai pradeda rūpintis veido oda. Jeigu galvojame, ką valgome, tai reikėtų žinoti, kokį kremą tepti ant veido. Odą reikia apsaugoti nuo kenksmingų veiksnių – saulės, šalčio, nebūtina griebtis grožio injekcijų“, – patikino O.Žuravliova.
