Šie tyrimai remiasi idėja, jog grupė tam tikrų virusų, vadinamų enterovirusais, atlieka svarbų vaidmenį besivystant pirmo tipo cukriniam diabetui. Kai kuriais atvejais šie virusai užkrečia kasoje esančias, už insulino gamybą atsakingas ląsteles. Joms padaroma itin didelė žala, o galiausiai šios ląstelės tampa nebenaudingos.
Pirmasis tyrimo etapas, kuriame buvo atliekami bandymai su pelėmis, parodė, jog ši vakcina yra efektyvi bei saugi. Toliau bus tiriami 30 suaugusių žmonių. Jei tai pasitvirtins, bus pereita į antrąjį tyrimo etapą, kuriame vakcina bus išbandyta su 150 vaikų. Taip pat bus stebima, ar naujoji vakcina pajėgi veikti prieš enterovirusus, kurie kartais gali sukelti ne tik diabetą, bet ir meningitą bei poliomielitą.
Tik pasitvirtinus visiems šiems bandymams, mokslininkai galės pareiti į trečiąjį tyrimo etapą. Jame bus ieškoma patvirtinimo, jog vakcina gali užkirsti kelią pirmo tipo cukriniam diabetui ir tai bus atliekama su 4000 vaikų. Tai bus pati sunkiausia tyrimo dalis ir ji gali užtrukti net iki 8 metų.
„Mūsų tikslas yra išvystyti tokią vakciną, kuri galėtų užkirsti kelią pirmo tipo cukriniam diabetui. Taip pat ji turėtų apsaugoti nuo infekcijų, kurias kelia enterovirusai. Tarp šių infekcijų yra peršalimas, miokarditas, meningitas bei ausų uždegimai. Deja, kol kas žinome, jog vakcina negalėtų būti naudojama jau egzistuojančio diabeto gydymui",— aiškino tyrimą atliekančios komandos vadovas Heikki Hyöty.
Skaičiuojama, jog pirmo tipo cukriniu diabetu sergančio žmogaus gydymas kainuoja maždaug 1 mln. eurų per visą gyvenimą. Vakcinavus net nedidelį skaičių vaikų, būtų sutaupyta daug valstybinių sveikatos apsaugos lėšų. Tačiau tokio stebuklingo vaisto dar teks ilgokai palaukti.
