Nuo 1962 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
ULAC specialistai primena, kad pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri netaikant specifinių profilaktikos priemonių visada baigiasi mirtimi. Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui veidą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige nepavyksta.
Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – laiku kreiptis į medikus, kad būtų įvertintos sužalojimo aplinkybės ir paskirta pasiutligės imunoprofilaktika. Šiais metais iki birželio mėnesio pasiutligės imunoprofilaktika skirta 1355 sužalotiems asmenims, pernai per tą patį laikotarpį – 1389.
